Pareigūnai bei darbuotojai išeina iš darbo, atlyginimas nedidėja kiek žadėta, darbo krūviai auga. Nepamatuotos bei finansais nepagrįstos permainos bausmių vykdymo sistemoje gali tapti ir socialine bomba. Bet tada reformos autorių jau nebebus. Kaip, pavyzdžiui, nebėra ir tų policijos vadų, kurių pradėta reforma policijoje privedė iki labai sudėtingos situacijos. Tai, beje, profesinės sąjungos irgi prognozavo. Ar to paties norime ir bausmių vykdymo sistemoje?
Priminsime, kas deklaruota prieš reformą, ir kaip viskas (NE)vyksta realybėje.
Kol kas Teisingumo ministerijos inicijuotus pokyčius Kalėjimų tarnyboje galime vertinti itin kritiškai. Pirmas minusas – 2022 metų liepą nuo Kalėjimų departamento į atskirą savarankišką tarnybą atskirta Lietuvos probacijos tarnyba. Tačiau kaip ir iki reformos, taip ir po jos, šių institucijų veikla yra glaudžiai tarpusavyje susijusi, tiesiogiai dirbančių su nuteistaisiais nepadaugėjo, o vadovų gerokai išaugo. Akivaizdu, kad šios institucijos negali funkcionuoti viena be kitos ir atskyrimas realiai įvyko tik popieriuje.
Antrasis minusas – centralizuotos visos bendrosios Kalėjimų departamento pavaldžių įstaigų funkcijos (personalo, dokumentų, turto, finansų valdymo ir kt.). Šiam žingsniui taip pat nepasirengta, tad visi sprendimai, susiję su bendrosiomis Lietuvos kalėjimų tarnybos funkcijomis ženkliai sulėtėjo.
Trečias minusas - nuo 2023-01-01 buvęs Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos tapo vienu juridiniu asmeniu – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Į vieną „kokteilį“ sumesta 10 įstaigų - Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai. Atsižvelgiant į tai, kad visų šių įstaigų dydis, infrastruktūra, materialiniai poreikiai ir t.t, yra skirtingi, labai sudėtinga suvienodinti visus darbo procesus, reikalingus tiesioginėms šių įstaigų užduotims vykdyti.
Skambios teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos ir viceministro Elano Jablonsko deklaracijos apie lėšų taupymą ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimą virto 60 dienų chaosu visoje sistemoje.
Žadėta, kad didės darbo užmokestis, daugiau laiko bus skiriama darbui su nuteistaisiais, efektyviau vyks jų resocializacijos procesai. Taip pat mažės darbuotojams tenkanti administracinė našta. Aiškinta, kad reforma siekiama išlaisvinti pareigūnus nuo biurokratinės naštos, ir kad jų atlygis bus orus, o atliekantieji bausmę bus skatinami keistis ir grįžti į visuomenę.
Klausydamasis galėjai apsalti nuo tokių pažadų.
Ką turime šiandien? Nieko, kas žadėta, netgi priešingai. Štai, kokias esmines 5 problemas mato darbuotojai, dirbantys bausmių vykdymo sistemoje:
1. Neadekvačiai žemas darbo užmokestis. Nors ministerija žadėjo, kad nuo 2023 metų minimalus jaunesniųjų pareigūnų pareiginės algos koeficientas bus 6,5, o nuo 2024 metų – 7, pažadai taip ir liko pažadais. Faktas, kurį pateikė Lietuvos kalėjimų tarnyba – minimalūs koeficientai bus tik 5,7. Karjeros valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimai neaugo, kai kam net sumažėjo.
2. Tik didėjantis personalo trūkumas bei nepakeliami krūviai likusiems dirbti. Šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnyboje trūksta apie 600 darbuotojų (daugiausia tų, kurie turi tiesiogiai dirbti su nuteistaisiais), o tai yra net apie 20 proc. etatų. Realiai kaip ir prognozavome, patyrę darbuotojai eina lauk, nauji neateina. Dažnai vietoje 3-4 pareigūnų poste dirba vienas. Dėl po reformos padidėjusių biurokratinių kliūčių, naujų darbuotojų priėmimo konkursai ir atrankos nevyksta. Arba vyksta vėžlio greičiu.
Karjeros valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimai neaugo, kai kam net sumažėjo.
3. Pareigūnų bei darbuotojų socialinės garantijos. Turi būti kuo skubiau sprendžiami butpinigių skyrimo, kelionės į tarnybą kompensavimo, adekvačių priedų už darbą kenksmingomis sąlygomis skyrimo, darbuotojų reabilitacijos, naujos tarnybinės uniformos, karjeros bei tinkamo profesinių įgūdžių tobulinimo klausimai. Jei šie klausimai nebus skubiai sprendžiami, greitu metu neteksime dar didesnio skaičiaus dar dirbti galinčių darbuotojų.
4. Auganti, o ne mažėjanti administracinė našta. Pažadas reformos metu sumažinti administracines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičių nuo 30 iki 20-15 proc. atrodė labai keistai, nes šioje sistemoje tokių darbuotojų skaičius ir taip buvo tik 14 proc. nuo visų dirbančių. Bet šiandien turime priešingą efektą. Mažinant darbuotojų skaičių, administracinė našta labai ženkliai didėja tiems, kas tiesiogiai dirba su nuteistaisiais. Žmonės priversti dirbti jiems nebūdingus darbus.
5. Tinkamų darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimas. Nuolat gauname Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narių ir kitų darbuotojų nusiskundimų dėl netinkamų darbo sąlygų, t. y. nepakeliamo karščio (neretai siekia +40) ar šalčio ir skersvėjų darbo vietose, galimybės nusiprausti nebuvimą ar elementarių higienos priemonių (muilo, rankšluosčių ir kt.) trūkumą.
Ir tai – tik dalis problemų, su kuriomis nuolat tenka susidurti dar likusiems tarnyboje.
Ką siūlome? Nustoti ignoruoti profesinių sąjungų keliamas bausmių vykdymo sistemos darbuotojų problemas. Realiai, be išankstinio nusistatymo bei nereikalingų emocijų įsiklausyti į mūsų įvardijamas grėsmes bei rizikas. Padėti likusiems tarnyboje jų ir taip nelengvoje kasdieninėje veikloje.
Darbuotojai vis dar nori tikėti, kad bausmių vykdymo sistemos reforma nėra tik teisingumo ministerijos dabartinės komandos kadencijos kaprizas
Nors teisingumo ministrės bei jos politinės komandos kadencija baigsis jau kitąmet, tačiau dar yra laiko pripažinti klaidas ir jas ištaisyti. Siūlome palikti savo ambicijas nuošalyje bei iš esmės pradėti spręsti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų bei darbuotojų keliamas problemas. Laikas nustoti užsispyrus galvoti, kad viską žinote geriausiai.
Darbuotojai vis dar nori tikėti, kad bausmių vykdymo sistemos reforma nėra tik teisingumo ministerijos dabartinės komandos kadencijos kaprizas, bet realus siekis pagerinti darbuotojų darbo sąlygas bei maksimaliai pakelti pataisos pareigūno profesijos prestižą.
