O jų, pasirodo, nėra. Ir galima tik eilinį kartą paklausti – ar planuojant mokesčių pokyčius vertinama šių sprendimų įtaką ne tik prekės kainai, pardavimo apimtims ir biudžeto pajamoms, bet plačiau – verslui, darbo rinkai, šešėlinei rinkai ir išlaidoms kovai su ja, kitų mokesčių surinkimui.
Galima suprasti ir net užjausti naująją valdžią – iš kur taip greitai paimti tokias dideles sumas? Įprasta praktika – padidinti mokesčius, dažniausiai – akcizus. Ir kitąmet juos didina, ir net gana reikšmingai, tačiau net ir šis padidinimas negali garantuoti sotesnio gyvenimo mūsų senjorams. Netgi atvirkščiai – tai verčia sunerimti, ar priimami sprendimai nesugrąžins žmonių į šešėlį?
Drastiški pokyčiai paskatintų šešėlį
Akcizai sudaro didelę biudžeto įplaukų dalį. Vien už parduotus alkoholinius gėrimus Lietuva per metus surenka daugiau nei 260 mln. eurų pajamų – tai reikšminga biudžeto dalis, iš kurių mokytojai ir policininkai gauna algas, tvarkomi keliai ir dabar dar esame mokomi sveikai gyventi. 67 proc. šios sumos sudaro mokesčiai už stipriuosius gėrimus, kurių šešėlis – didžiausias ir lanksčiausias.
Kas ketvirtas-penktas išgeriamas stipraus alkoholinio gėrimo butelis yra pagamintas ar atgabenamas nelegaliai. Kodėl tiek daug? Nes kažkam tai apsimoka.
Šiuo metu šešėlis stipriųjų gėrimų kategorijoje sudaro 22 proc. rinkos. Vadinasi, kas ketvirtas-penktas išgeriamas stipraus alkoholinio gėrimo butelis yra pagamintas ar atgabenamas nelegaliai. Kodėl tiek daug? Nes kažkam tai apsimoka.
Gal ne visi žino, kad pirkdami stiprųjį gėrimą parduotuvėje, daugiau nei pusę etiketėje matomos kainos sumoka valstybei, nes net 40–60 proc. stipriųjų gėrimų kainos sudaro vien akcizas. O kur dar pridėtinės vertės mokestis.
O kuo didesnę kainos dalį sudaro akcizas ir kiti mokesčiai, tuo labiau skatinama šešėlinė rinka. Kai mokesčiai sudaro daugiau nei pusę, net ir perpus pigiau pardavinėdami samagoną ar nelegalų pilstuką, nusikaltėliams yra labai didelė motyvacija nelegaliai uždirbti stulbinamas sumas. Už riziką, „stogą“ ir šiaip – juk ir jiems gyventi reikia.
Staigiai brangs – pirks šešėly
Kas paskatina šešėlio augimą? Staigus kainų šuolis. Kritusios gyventojų pajamos. Apsunkintas prieinamumas. Ir tai – ne teorija, o jau daugelį kartų gyvenime realiai stebėtos tendencijos. Staigūs kainų šuoliai keitė akcizinių prekių vartojimo įpročius Lietuvoje, didėjo šešėlis. Galima tik priminti, kad kol kas Lietuvos šešėlinės rinkos mastai vis dar ženkliai viršija ES vidurkį.
Štai 2008 metai. Nauja valdžia. Krizė. Biudžete mirtinai trūksta pinigų. Naujai atėję politikai padidino akcizą stipriesiems alkoholiniams gėrimams beveik 40 proc., tikėdamiesi bent taip užkamšyti skyles. Bet išėjo atvirkščiai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad 2009 metais akcizų pajamų už alkoholį buvo surinkta 16 proc. mažiau, nei planuota. Labiausiai krito už stipriuosius gėrimus surenkami mokesčiai – apie 20 proc.
O nusikalstamos grupuotės krizės nejuto: jų pajamos smarkiai išaugo, nes šešėlinė rinka pakilo iki pusės visos rinkos. Vadinasi, kas antras parduotas stipriojo gėrimo butelis buvo pagamintas miške ar garaže.
Deja, bet dėl tokios neapgalvotos politikos nukentėjo ne tik biudžetas, bet žmonių sveikata – jie gėrė nuodus, langų ploviklius, samagoną, burnos skalavimo skysčius ir kitokius surogatus.
Išlaikykime nuoseklumą
Naujoji valdžia dar neseniai dievagojosi, kad jokių „buldozerių“ nebus. Ekonomistai visose šalyse vieningai rekomenduoja laikytis ilgalaikių mokesčių keitimo planų, nes nuoseklumas – stabilumo garantas.
Po skaudžių pamokų ankstesnės valdžios jau buvo išmokusios, kad staigių kainų šuolių reikia vengti. 2012 m. akcizų tarifą cigaretėms buvo nuspręsta didinti palaipsniui. Toks pat sprendimas 2015 m. Finansų ministerijos buvo priimtas ir dėl akcizų alkoholiniams gėrimams. Buvo patvirtintas trejų metų planas nuosaikiam akcizų kėlimui, kuris jau netrukus atsidurs šiukšlių dėžėj, nes yra parengtas „naujas“ planas.
Ar tai reiškia, kad visi, kas anksčiau tuos planus rengė, blogai dirbo, neturėjo kompetencijos ar kažkokios informacijos? Kodėl ir vėl lipame ant „naktinių mokesčių reformų“ grėblio, pamirštant mokesčių sistemos pokyčių nuoseklumą? Net jei naujas planas ir duos gerų rezultatų, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų vartojimą, turėtume pagalvoti apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis kovosime su šešėline rinka.
Jau dabar policija turi dėti dideles pastangas, kovodama su nelegalaus alkoholio distiliato gamintojais. Pareigūnai į šią kovą pasitelkia net bepiločius orlaivius, kurie, reaguodami į šilumos šaltinius, padeda surasti miškuose ir brūzgynuose paslėptas samagono varyklas.
Bet norėtųsi priminti, kad kas penktas šalies gyventojas visiškai arba iš dalies pateisina nelegalią prekybą. Tokia yra mūsų visuomenė. Jei vėl imsimės naktinės akcizų reformos ir akcizus stipriesiems gėrimams pakelsime neapgalvotai staigiai, patys išvarysime žmones į miškus. Esu tikras, tuos takelius jie dar gerai atsimena.
Darius Dulskis yra UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris
