Blogėjančios nuotaikos tarptautinėje aplinkoje kol kas reikšmingai nesuvaržė Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimo. Tokiai eksporto raidai įtakos turėjo anksčiau gana sparčiai kilusios investicijos, padidinusios įmonių gamybos pajėgumus ir pagerinusios eksportuojančių įmonių konkurencingumą. Vis dėlto naivu būtų tikėtis, kad blogėjančios nuotaikos tarptautinėje aplinkoje neturės jokios įtakos ateityje. Tiek Pasaulio banko, tiek Europos Komisijos atnaujintos prognozės rodo, kad pasaulio ekonomikos padėtis darosi mažiau palanki. Jose numatoma, kad šiais metais pasaulio ekonomika augs lėčiau, nei buvo tikimasi anksčiau. Labiausiai prie tokių vertinimų prisidėjo rekordinėse aukštumose vis dar esantis ekonominės politikos neapibrėžtumas, įtampa, susijusi su tarptautinės prekybos konfliktais, ir blogėjantys verslo lūkesčiai.
Prie eksporto plėtros pastebimai prisideda auganti apdirbamoji gamyba. Šiais metais sparčiais plėtros tempais išsiskiria chemijos produktus, mašinas ir įrenginius, transporto priemones ir jų dalis gaminančios veiklos. Visas jas galima priskirti prie santykinai didesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, kurios taip pat moka ir santykinai didesnius darbo užmokesčius. 2018 m. jie buvo didesni tiek už apdirbamosios gamybos, tiek už visos šalies vidurkį. Atsižvelgiant į šiuo metu stebimą spartų darbo užmokesčio kilimą šalyje, tolesnė sėkminga šių sektorių veikla būtų itin palanki tendencija Lietuvos ekonomikai, siekiančiai ir toliau pragyvenimo lygiu vytis labiau išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes.
Prie ekonomikos plėtros prisideda ir statybų sektorius. Pastaraisiais ketvirčiais statybų sektoriaus aktyvumą labiausiai didino negyvenamosios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statyba.
Spartus darbo užmokesčio augimas ir toliau yra tarp svarbiausių veiksnių, palaikančių stiprią vidaus apklausą. Šiais metais darbo užmokestį šalyje labiausiai didina kylantys atlyginimai viešajame sektoriuje. Tai kartu su augančiu užimtumu ir didėjančiomis socialinėmis išmokomis labiausiai prisideda prie stipraus namų ūkių vartojimo. Tai, kad pastarojo vis dar gana spartus augimo tempas, rodo ir mažmeninės prekybos apyvarta. Ji šių metų antrąjį ketvirtį augo sparčiau nei pirmąjį ir nedaug skyrėsi nuo praėjusių metų vidurkio. Teigiamą įtaką namų ūkių vartojimo tendencijoms turi ir gerėjančios namų ūkių nuotaikos. Pavyzdžiui, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu yra aukščiausio lygio nuo krizės pabaigos. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad darbo užmokesčio augimo tempas privačiajame sektoriuje yra pastebimai sulėtėjęs. Tokiai raidai didžiausią įtaką daro pasibaigęs Sodros įmokų apatinės ribos įvedimo poveikis, ne taip sparčiai didinama minimalioji mėnesinė alga ir nebedidėjanti įtampa darbo rinkoje. Kad ji pastaruoju metu nustojo augti, rodo, pavyzdžiui, nebeauganti įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, dalis.
Prie ekonomikos plėtros prisideda ir statybų sektorius. Pastaraisiais ketvirčiais statybų sektoriaus aktyvumą labiausiai didino negyvenamosios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statyba. Prie jų augimo prisideda sparčiai didėjanti investicijų finansavimui skirta Europos Sąjungos (ES) parama, jos lėšų šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvai pervesta dviem trečdaliais daugiau nei pernai. Taip pat statybų sektoriaus aktyvumą turėtų palaikyti anksčiau išduotų leidimų naujiems negyvenamosios statybos projektams skaičius. Vis dėlto statybų sektoriaus aktyvumui įtakos gali turėti griežtesnis finansų įstaigų požiūris į naujus nekilnojamojo turto projektus.
Verta pastebėti, kad ateinantį ketvirtį teigiamą įtaką šalies ekonomikos plėtrai gali daryti palankesnė padėtis žemės ūkio sektoriuje. Liepos pabaigoje paskelbtose Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėse numatoma, kad šiais metais grūdinių kultūrų derlius bus maždaug penktadaliu geresnis nei praėjusiais metais. Tai gali keliomis dešimtosiomis dalimis padidinti bendrojo vidaus produkto augimo tempą šių metų trečiąjį ketvirtį.
Nepaisant palankių ūkio raidos tendencijų, stebėtų per pirmus šešis šių metų mėnesius, nemažėjanti įtampa tarptautinėje aplinkoje turėtų slopinti Lietuvos ūkio augimą antrąjį pusmetį. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2019 m. sudarys 3,2, o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc. Ekonomikos augimą turėtų pristabdyti susilpnėjusi užsienio paklausa ir nemažėjantis ekonominės politikos neapibrėžtumas, kurie slopins eksporto ir investicijų plėtrą. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą. Pavyzdžiui, galimi tolesni tarptautinės prekybos suvaržymai ar blogesnė, nei šiuo metu numatoma, Brexito baigtis. Taip pat prognozėms įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
