Pirmąjį pusmetį jis paaugo 3,7 proc. Kitų metų prognozė iš esmės nesikeičia – ūkis augs gana sparčiai, tačiau tempas lėtės.
Prastus žemės ūkio sektoriaus rezultatus nulėmė dėl sausros stipriai sumenkęs grūdinių augalų derlius. Dėl nuimamo derliaus trečiąjį ketvirtį žemės ūkio sektorius paprastai sukuria daugiau nei 6 proc. visos Lietuvos ūkio pridėtinės vertės – tai apie 3,5 karto daugiau nei kitais ketvirčiais. Tačiau šiemet, Statistikos departamento išankstiniais vertinimais, derlius turėtų būti beveik 25 proc. mažesnis nei pernykštis. Tai atitinkamai neigiamai veikia ir ekonomikos raidą. Panašia apimtimi kaip šiemet grūdinių augalų derlius buvo sumažėjęs 2006 ir 2010 m., tada tai nulėmė apie 1 proc. p. lėtesnę ūkio plėtrą.
Lėtesnei ūkio plėtrai įtakos turi ir vangesnė apdirbamosios gamybos ir transporto veiklos plėtra. Trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcija pagrindiniuose sektoriuose (maisto, baldų, chemijos) augo trečdaliu lėčiau nei šių metų pirmąjį pusmetį. Duomenys rodo ir labai sulėtėjusią paslaugų eksporto, kurio 60 proc. sudaro transporto paslaugos, plėtrą. Prie tokios šių veiklų raidos labiausiai prisideda vangiau didėjanti paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse. Pažymėtina, kad šių veiklų lėtesnis augimas kol kas nesiejamas su konkurencingumo praradimu, nes Lietuvos eksportuotojai ir toliau sugeba atsiriekti vis didesnę eksporto rinkos dalį pagrindinėse prekybos partnerių rinkose.
Nepalankų minėtų veiklų poveikį iš dalies atsvėrė suaktyvėjusi mažmeninės prekybos veikla. Ją labiausiai skatino dėl augančių gyventojų pajamų ir nuosaikesnės infliacijos didėjęs namų ūkių vartojimas. Mažesnę infliaciją lėmė mažiau kilusios paslaugų ir maisto produktų kainos, o gyventojų pajamas augino vis dar sparčiai didėjantis darbo užmokestis ir augančios socialinės išmokos.
Kitais metais šalies ūkio plėtra tebebus sparti, tiesa, šiek tiek lėtesnė nei šiemet.
Tokį spartų darbo užmokesčio augimą lemia daug veiksnių, iš jų, kaip šiuo metu svarbiausius, galima išskirti vis didėjantį darbuotojų trūkumą, metų pradžioje pakeltą minimalųjį darbo užmokestį, valdžios institucijų sprendimus, reikšmingai padidinusius aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojų atlyginimus. Šių institucijų sprendimai nulėmė ir socialinių išmokų, ypač pensijų, ligos ir motinystės, paramos šeimai, spartų augimą.
Prie mūsų šalies ūkio augimo reikšmingai prisideda statybų sektorius. Jo aktyvumą didina ne tik privačiojo sektoriaus investicijos į tolesnę plėtrą, bet ir padidėjęs Europos Sąjungos lėšų srautas. Šių metų pirmąjį ketvirtį jis dar mažėjo, antrąjį ketvirtį jau buvo penktadaliu didesnis nei prieš metus, o turimi duomenys leidžia tikėtis dar spartesnio augimo trečiąjį ketvirtį. Statybų sektoriaus aktyvumas turėtų ir toliau augti – tą rodo ir jau bene dvejus metus be perstojo didėjančios statybos įmonių turimos žaliavų atsargos.
Kitais metais šalies ūkio plėtra tebebus sparti, tiesa, šiek tiek lėtesnė nei šiemet. Lietuvos banko vertinimu, šiemet Lietuvos ūkis išaugs 3,4, 2019 m. – 2,8 proc. Vis dėlto yra nemažai rizikų, kurios gali nulemti kitokią ūkio raidą – tai neapibrėžtumas dėl galimai mažesnio, nei tikimasi, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimo, sietino su prekybos karais, neaiškumais dėl „Brexit‘o“ derybų baigties, griežtėjančių finansinių sąlygų pasaulyje, taip pat nežinia, ar pastaruoju metu padidėjusi migracija į Lietuvą bus tokia ir ateityje.
Darius Imbrasas yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
