Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimą vėsins tebemažėsiantis dirbančiųjų skaičius ir vangesnė užsienio paklausa.
Metų viduryje šiek tiek sulėtinęs apsukas Lietuvos ūkis tokias jas išlaikė ir 2017 m. paskutinį ketvirtį. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,6, o per visus 2017 m. paaugo 3,9 proc. Pastarąjį kartą taip sparčiai Lietuvos ūkis augo tik prieš penkerius metus. Ekonomikos augimą skatinę veiksniai nesikeitė beveik visus metus.
Pasinaudodamas didėjančia užsienio paklausa, Lietuvos eksportuojantysis sektorius – apdirbamoji gamyba ir transportas – sparčiai didino savo apsukas.
Ūkio plėtrą labiausiai veikė gerėjusi tarptautinė aplinka, kuri dėl gerokai suintensyvėjusios tarptautinės prekybos didino Lietuvos eksporto paklausą. Tačiau pastebėtina, kad praėjusių metų pasaulinės prekybos spartus augimas vertinamas kaip išskirtinis – prekyba didėjo daug sparčiau nei pasaulio BVP, nors per kelerius ankstesnius metus jos augimas buvo lėtesnis už pasaulio BVP plėtrą. Taip įvyko, nes pernai pasaulyje gerokai ūgtelėjo investicinių prekių paklausa. Iš visuminės paklausos sudedamųjų dalių paprastai būtent investicijos būna labiausiai susijusios su užsienio prekyba, todėl padidėjusios investicijos gerokai paskatino importą ir eksportą įvairiose šalyse.
Pasinaudodamas didėjančia užsienio paklausa, Lietuvos eksportuojantysis sektorius – apdirbamoji gamyba ir transportas – sparčiai didino savo apsukas. Tiek apdirbamosios gamybos, tiek transporto įmonės visus 2017 m. gana stabiliai didino pardavimo užsienio rinkose apimtis, o antrąjį pusmetį jų augimo tempas dar šiek tiek paspartėjo. Pažymėtina, kad eksporto didėjimą skatina ir atsigavusios investicijos, dėl kurių augo įmonių gamybos pajėgumai. Be to, siekdamos didinti gamybos apimtį, įmonės jau kurį laiką nuosekliai mėgina efektyvinti veiklą ir našiau naudoti turimus gamybos pajėgumus: pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos įmonės praėjusių metų pabaigoje pasiekė istoriškai aukščiausią gamybos pajėgumų panaudojimo lygį.
Statyba buvo dar vienas 2017 m. Lietuvos ūkio plėtros rezultatą reikšmingai pagerinęs sektorius. Nors 2016 m. statyboje sukuriama pridėtinė vertė sumažėjo beveik 8 proc., tačiau 2017 m. viduryje ji jau augo panašiu tempu. Metų pabaigoje statyboje sukuriama pridėtinė vertė turėtų dar labiau ūgtelėti. Tokie statybų sektoriaus pokyčiai labiausiai sietini su palengva atsigaunančiomis investicijomis į pastatus ir statinius. Tiesa, šios investicijos nesietinos su ES paramos lėšomis – pernai jų srautas nepadidėjo, tačiau tikėtina, kad šiemet būtent šios lėšos bus vienas svarbiausių veiksnių, lemsiančių statybų sektoriaus augimą.
Namų ūkių vartojimas ir 2017 m. buvo vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių, tačiau jo įtaka ekonomikos plėtrai antrąjį pusmetį sumenko. Tokią raidą lėmė pradėjusios sparčiau kilti kainos ir mažėjantis užimtųjų skaičius. Kylančios kainos ribojo namų ūkių perkamąją galią ir vartojimą. Kelerius pastaruosius metus buvusi nedidelė, 2017 m. infliacija pradėjo didėti ir antrąjį pusmetį viršijo 4,0 proc. Panašų kainų kilimą paskutinį kartą stebėjome tik 2011 m. Tiesa, naujausi duomenys leidžia tikėtis, kad šiemet kainos kils lėčiau ir mažiau ribos namų ūkių vartojimą. Be to, 2017 m. namų ūkių vartojimo augimą slopino ir kitas svarbus veiksnys – pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius. Vis dėlto sparčiai kilęs darbo užmokestis nusvėrė mažėjusio užimtumo įtaką.
Lietuvos banko vertinimu, 2018 m. Lietuvos ekonomika augs lėčiau, tačiau ir toliau ji augs gana sparčiai (2,8 % BVP). Tam didžiausią įtaką turės dvi priežastys. Visų pirma – užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augs vangiau nei 2017 m., o tai apsunkins Lietuvos eksportuotojų galimybes toliau didinti pardavimų apimtį. Antroji priežastis – toliau mažėsiantis užimtųjų skaičius ir lėčiau kilsiantys atlyginimai ribos namų ūkių vartojimo augimą. Tačiau minėtų veiksnių nepalankų poveikį iš dalies turėtų atsverti atsigausiantys lėšų iš ES paramos fondų srautai, prisidėsiantys prie spartesnio investicijų augimo.
Darius Imbrasas yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
