Kalbu apie bylą, kurią STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius apibūdino taip: „Kaltinimai yra reiškiami dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, sumos yra ganėtinai įspūdingos, bet esmė ne sumose, bet veiklos mechanizme, jos sistematiškume, nebijant tiesioginių prieigų prie politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie gali priimti ir priima sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti palankių sprendimų“.
„Linkėjimai“ nuo Dapkaus
Viename iš žiniasklaidos paviešintų Prezidentės laiškų tuomečiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui rašoma, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį, kandidatą į Generalinius prokurorus, ir siūloma „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad „patrauktų savo skaliką“.
Garsusis „žurnalistas“ (manau, kad šį žodį reiktų rašyti būtent kabutėse) T.Dapkus beveik visą praėjusio Seimo kadenciją man „perduodavo linkėjimus“ ir siūlymus pasitarti (pavyzdžiui, tai asmeniškai yra pasakęs ir per a.a. Jurą Požėlą).
Kodėl? Kokie „linkėjimai“?
Greičiausiai todėl, kad galėtų mane „paimti“ ir taip kontroliuoti. Kartą tiesiog pagavau T.Dapkų Seimo rūmuose ir paklausiau konkrečiai: „Ko jūs iš manęs norite?“. „Ne, ne, nieko, pirmininke (buvau Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas – aut. past.)“, – atsakė ir pabėgo.
Aiškiai pamenu 2015 m. birželio vakarą, kai po darbo susėdome su kolegomis Seimo nariais pasidalyti įspūdžiais. Susitikome kitoje, nei įprasta, kavinėje.
Ten pat, nesitikėję rasti mūsų (matėsi iš žvilgsnių), atėjo „žurnalistas“ T.Dapkus, kolegos Seimo nariai Povilas Urbšys ir Vitalijus Gailius. Diskutavo jie ilgai. Išeidamas iš kavinės Tomas Dapkus stabtelėjo ir per visą kavinę man „perdavė linkėjimus“ nuo Šviniaus. Su kolegomis prie staliuko susižvalgėme. Tuomet Šviniaus nebuvau nei matęs, nei su juo kalbėjęs. Jokio, net menkiausio kontakto. Jau vėliau esu kartą šį žmogų matęs viename renginyje.
Smūgių gavome visi
Kitą dieną portalas Alfa.lt (kas jį valdė, nebuvo jokia paslaptis) paskelbė T.Dapkaus straipsnį, kuriame kandidatas į generalinius prokurorus sumaišomas su žemėmis. Straipsnyje teigta, kad „kandidatą parinko įtakinga ir viena didžiausių Vilniaus verslo advokatų kontorų, su kurios advokatais itin glaudžius ryšius palaiko vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais“.
Ką kalbėjo trys personos prie tolimo staliuko kavinėje, negirdėjau. Supratau tik po minėto straipsnio, jau kitą dieną. Tuomet supratau ir tai, kokia ir kaip veikia sistema, ką reiškia T.Dapkaus „linkėjimai“ man.
Labai greitai Seimas atmetė kandidatą į generalinius prokurorus. Po to – ir kitą kandidatą.
Eligijus Masiulis viename iš viešai skelbiamų laiškų Prezidentei apie situaciją su generalinio prokuroro paskyrimu teigia, kad „visokios nepatikrintos informacijos sklando“. Kokia ta nepatikrinta informacija?
Prezidentei E.Masiulis įvardija keturis Lietuvai žinomus asmenis, teisininkus, ir kad jie yra buvę „grupiokai ar kursiokai“: patį kandidatą į generalinius prokurorus (einantį apygardos teismo pirmininko pareigas), prokurorą, STT valdybos viršininką ir buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją.
Į šių asmenų sąrašą buvo galima įtraukti ir mane. Taip, mes visi – grupiokai, visi neparankūs „žurnalistui“ T.Dapkui ir, matyt, kitiems veikėjams, nes nesitariame po kilimais. Ir vienaip ar kitaip visi gavome smūgių. Bet nepriklaupėme.
Jei esi sistemos klientas
Po skandalų Krašto apsaugos ministerijoje, užkulisiuose buvau įvardintas kaip galimas kandidatas į krašto apsaugos ministrus. Į šią „žinią“ televizija LNK reagavo žaibiškai. Prisistatė žurnalistas, operatorius su kamera. Nori interviu. Pamaniau, kad apie krašto apsaugą klausinės. Klydau. Visi klausimai – apie Švinių. Klausimus televizijos žurnalistas tiesiog skaitė iš telefono. Paklausiau: „Kas čia taip karštai, tiesiogine linija per tarpininką, klausimus uždavinėja?“. Atsakė: „Patikimas žmogus“. Tik pasakiau, jog man aišku, kas tas „patikimas žmogus“, ar tik ne T.Dapkus“.
Šis interviu su manimi niekur nepasirodė. Nebeprireikė. Viskas nurimo.
Dar kartą supratau, kaip sukasi sistema.
Kodėl aš netapau teisingumo ministru 2016-aisiais, jau po Seimo rinkimų?
Kai tik buvau įvardintas galimu LSDP kandidatu į teisingumo ministrus, labai greitai pasirodė infoTV laida su T.Dapkumi ir Seimo nariu Povilu Urbšiu apie mano galimas sąsajas su Šviniumi. Melas, niekuo nepagrįsti išvedžiojimai.
Ne kartą esu matęs Seimo narį Povilą Urbšį besišnekučiuojantį su „žurnalistu“ T.Dapkumi mano skyrimo ministru dienomis. Jei esi sistemos klientas, privalai tarnauti jai.
Nei P.Urbšio ir T.Dapkaus duetui, nei visai korupcinei sistemai mano atsakymų jau ir nebereikėjo. Buvau „užsakytas“.
Kodėl nepriklaupiau?
Sistema sukosi puikiai. Šešėlis buvo mestas. Ne man pirmam. Ne man paskutiniam.
Atvirai prisipažinsiu: ilgai atsisakinėjau būti teisingumo ministru. Žinojau, kas laukia. Sutikau tik gavęs patikinimą, kad mane palaiko aukščiausi šalies vadovai. Ir tada korupcinė sistema pasileido visu pajėgumu. Juk nepriklaupiau. O sistemai juk nereikalingi tokie, kurie nepaklūsta jai ir su ja nesitaria.
Dėkoju premjerui Sauliui Skverneliui, kuris būtų stovėjęs už mano kandidatūrą iki galo. Nenorėdamas kenkti būsimam premjerui, Vyriausybei, turėjau atsitraukti. Vis tiek nebūtų leidę dirbti. Sistema su savo skalikais ir didžiuliais pinigais savo padarė.
Kodėl nepriklaupiau?
Ačiū. Nei paramos, nei „stogo“ man nereikia. Juolab iš korupcinės sistemos.
Darius Petrošius yra buvęs Tauragės rajono savivaldybės narys, socialdemokratų keltas kandidatas į teisingumo ministrus, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės komisijos pirmininkas.
