Ką daryti su grįžtančiais į Europą islamistų teroristais?
Belgija ir Prancūzija yra tarp tų šalių, kurių piliečiai gausiausiai išvyksta kovoti į konfliktų regionus. Tarptautinio radikalizacijos ir politinio smurto tyrimo centro (ICSR) duomenimis, 2015 metais iš Belgijos išvyko apie 520 žmonių, iš Nyderlandų – 250 žmonių, iš Prancūzijos – apie 1 600. Tokių žmonių yra ir kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Latvijoje.
Dalis tokių „kovotojų“ grįžta atgal į ES, kur gali laisvai keliauti – jau radikalizavęsi, pasiruošę ir įgavę žinių rengti teroro aktus.
Valstybės saugumo departamentas neturi duomenų apie konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake dalyvaujančius Lietuvos piliečius. Bet tai neguodžia: didėjantis iš konfliktų zonų į Europą grįžtančių islamistų propagandos paveiktų asmenų skaičius kelia potencialią teroristinių išpuolių grėsmę visoms ES šalims. Taip pat – ir Lietuvai, ES ir NATO narei. Šiuo atžvilgiu Lietuva atitinka islamistų teroristinių išpuolių kriterijus.
Demokratinės valstybės terorizmą vis dar vertina kaip kriminalinį nusikaltimą.
Šių metų pradžioje Prancūzijos prezidento ir parlamento siekis pataisyti šalies konstituciją, kad būtų galima atimti Prancūzijos pilietybę iš asmenų, nuteistų už terorizmą, sulaukė didžiulio politinio pasipriešinimo. Atsistatydino net teisingumo ministrė, nes tokia Konstitucijos pataisa neva reiškia diskriminaciją.
Švedijos parlamentas nepritarė siūlymui atimti pilietybę iš nuteistų teroristų. Bet sugriežtino bausmes. Asmenims, išvykusiems į užsienį prisidėti prie teroristinės grupuotės, gali būti skirta iki dvejų metų kalėjimo. Asmenims, dalyvavusiems apmokymuose vykdyti teroro aktus, gresia šešeri metai įkalinimo. Prisidėjusieji prie teroristinės grupuotės finansavimo gali būti pasiųsti už grotų dvejiems metams.
Jau šis tas. Bet akivaizdu ir tai, kad demokratinės valstybės terorizmą vis dar vertina kaip kriminalinį nusikaltimą.
Ir kas bus daroma su uždaromis, pagal savo įstatymus Vakarų valstybėse gyvenančiomis migrantų bendruomenėmis?
Svarbiausias ginklas prieš teroristus – stipri žvalgyba
2014 metais Valstybės saugumo departamentas suteikė 21 255 išvadas dėl užsienio piliečių migracijos – Migracijos departamentui, Užsienio reikalų bei Ūkio ministerijoms, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės tarnybos ir kitoms institucijoms. 1 345 išvadose buvo rekomenduota asmenų neįsileisti ar neišduoti jiems leidimo gyventi Lietuvoje.
Tokios informacijos sėdėdamas kabinete nesurinksi – turi būti ne tik aktyvi žvalgyba šalies viduje, bet ir bendradarbiavimas su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Akivaizdu, jog reikės didinti specialiųjų tarnybų galimybes prieiti prie mūsų komunikacijos duomenų.
Akivaizdu, jog kiekvienam iš mūsų teks susitaikyti ir atsisakyti daugiau teisių į privatumą vardan didesnio gėrio – saugumo. Akivaizdu ir tai, jog reikės didinti specialiųjų tarnybų galimybes prieiti prie mūsų komunikacijos duomenų (vadinamo srauto duomenų, saugomų komunikacijos bendrovėse). Tai ateities įstatymų leidybos klausimas.
Ar sugebėsime atsiriboti nuo kelių blogų precedentų, naudojant žvalgybinę informaciją, ir į viską pažiūrėti konstruktyviai? Žengsime žingsnius saugumo didinimo link ar lauksime dar daugiau skaudžių įvykių Europoje, taip pat – ir mūsų valstybėje?
Lietuvai ir visai Europos Sąjungai tenka skubiai rinktis: daugiau privatumo ar daugiau saugumo?
Darius Petrošius yra Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, teisės mokslų daktaras
