Taigi, prieš pokalbius su konsultantais verta sužinoti, kokias studijų programas galite pasirinkti pagal planuojamus laikyti egzaminus. Be to, atkreipti dėmesį į dėstomus dalykus, nes ne visada pavadinimas arba jūsų žinios atitinka tikrąjį studijų programos turinį. Galiausiai, susidaryti sąrašą, kur ir kokios tiksliai studijų programos jus domina. Taip sutaupysite daug savo ir kitų laiko.
Į studijų mugę abiturientai ateina visiškai nepasiruošę ir studijų konsultantams užduoda klausimus, į kuriuos atsakymus patys galėtų rasti per 2 minutes.
Išsiaiškinus pagrindinius dalykus, galima pradėti kalbėtis apie tai, ką ne visada rasite per 2 minutes. Štai keletas universalių klausimų, kuriuos verta užduoti studijų mugės metu:
Kiek žmonių yra priimama į šią studijų programą?
Kuo ji skiriasi nuo panašių studijų programų kitose aukštosiose mokyklose?
Kas dėsto? Galbūt tarp dėstytojų yra visuomenėje gerai žinomų žmonių? (pavardes užsirašykite)
Kur studentai paprastai atlieka praktiką?
Kokiose firmose ir kokius darbus galėčiau dirbti pagal šį išsilavinimą?
Atsakymus įvertinkite kritiškai. Dažnai į konkrečius klausimus galite gauti labai bendrus ar iki skausmo banalius atsakymus, todėl būtinai pasitikslinkite. Pavyzdžiui, į klausimą, kur paprastai studentai atlieka praktiką, jums atsakys „visur“. Prašykite sukonkretinti.
Aš pats konsultuodamas norinčius studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete, jiems sakau tą patį. Tačiau kartu ir galiu duoti kontaktus bendramokslių, kurie praktikos metu dirbo geriausiose Lietuvos žiniasklaidos kompanijose. Patikrinkite, ar paklaustas konsultantas įvardins stambiausius rinkos žaidėjus, ar prabils apie vidutinybes. Tai irgi leis šį bei tą spręsti apie kokybę, bendradarbiavimą su verslu ir būsimų darbdavių požiūrį į jūsų gautą diplomą.
Atkreipkite dėmesį į ankstesnių metų stojimo rezultatus, tačiau aklai jais nesivadovaukite. Valstybės finansuojamą vietą užtikrinantis svertinis koeficientas keičiasi kasmet ir jis priklauso nuo pačių stojančiųjų, todėl galite sužinoti tik labai apytiksles tendencijas. Tačiau antrame ture likus finansuojamų vietų, laimi net ne tie, kurie turi aukščiausią įvertinimą, bet jame dalyvaujantieji.
Tačiau neklauskite, kuo būsite baigę studijas, juk ateinate ne pas ekstrasensus. Taip pat abejotinos vertės klausimas yra apie įsidarbinimo galimybes. Visų pirma, prie kiekvieno stendo jums atsakys, kad jos puikios, galbūt net gi pateiks palankios statistikos iš darbo biržos. Juk konsultuojantys žmonės siekia ne tik patarti, bet ir išreklamuoti. Be to, prognozuoti įsidarbinimo perspektyvas keturiems metams į priekį – sudėtinga, retas tam turi kompetencijos. Yra tik viena bendra tendencija šiuo klausimu: kuo kvailesnis, tuo sunkiau susiranda darbą.
Neklauskite, kuo būsite baigę studijas, juk ateinate ne pas ekstrasensus. Taip pat abejotinos vertės klausimas yra apie įsidarbinimo galimybes.
Studentų mainai
Galite neklausti ir apie galimybes studijuoti užsienyje pagal Erasmus programą, joje dalyvauja daugiau nei 90 proc. Europos aukštųjų mokyklų.
Lietuvoje turbūt nėra tiek atsilikusios aukštojo mokslo įstaigos šioje srityje. Net mažytė Utenos kolegija skelbia apie studijų ir praktikos galimybes pagal mainų programą. Kai kurių universitetų ir kolegijų šios temos akcentavimas reklamose yra viso labo pigus triukas, kuriuo ir galima pavergti tik neapsisprendusių, nesidominčių abiturientų širdis.
Jei vis dėlto į visus kylančius klausimus atsakymus jau radote, bet pasikalbėti vis tiek norisi, įvardinkite jus dominančią studijų programą ir pasakykite, ką apie ją jau žinote, taip greičiau bus galima prieiti prie komentarų, dėl kurių atėjote.
Tik neprašykite papasakoti apie viską net nepaminėję, kuri/kurios studijų programos jus konkrečiai domina tam tikrame universitete (tokių prašymų, beje, gaunama dažnai), nes tada užsigalvojęs apie įvykius Ukrainoje pradėsiu pasakojimą nuo to, kurioje mano aukštosios mokyklos valgykloje skaniausi Kijevo kotletai.
Darius Verseckas yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto specialistas
