Ko Šiaurės Korėja galėjo pasimokyti iš Irano situacijos? Pirmiausia – JAV, kurią valdo Donaldas Trumpas, tiesiog negalima pasitikėti. Juk būtent tokiu principu ir veikia visos tarptautinės sutartys – valstybės laikosi duoto žodžio. Be pasitikėjimo nebus ir susitarimų. Jei D.Trumpui ir Kim Jong-Unui vis dėlto bus lemta kada nors susitikti, Šiaurės Korėja negalės tikėtis, kad pasiektų susitarimų JAV laikysis, ypač kai prezidentu yra D.Trumpas.
Šiaurės Korėja pagrįstai gali manyti, kad JAV nesilaikys jokių susitarimų dėl nusiginklavimo (įskaitant ir branduolinį) ir tik sieks paversti šią šalį gerokai silpnesne nei ji yra dabar.
Antra žinutė, kurią transliuoja su Iranu susiklosčiusi situacija yra tokia: būti branduoline valstybe, reiškia būti svarbia valstybe. Šiaurės Korėja turi branduolinį ginklą, todėl gali sėstis prie derybų stalo su JAV ir Pietų Korėja. Tai yra stipri starto pozicija derybose. Būtent dėl to JAV ir nori derėtis – Šiaurės Korėja turi branduolinį ginklą. Šiaurės Korėja mokosi iš Irano situacijos ir mato, kad be branduolinių pajėgumų valstybė yra silpna. Po pasitraukimo iš Irano branduolinės programos JAV prezidento kabineto nariai, tokie kaip Mike‘as Pompeo ar Johnas Boltonas prakalbo apie galimas karines akcijas. Kol Šiaurės Korėja turi atominę bombą, mažai kas galėtų drįsti imtis kokių nors karinių akcijų prieš ją. Šiaurės Korėja tai gerai žino. Todėl Kim Jong-Unas turi mažai priežasčių susitikti ir kalbėtis su D.Trumpu.
Pats D.Trumpas gi atvirkščiai nusprendė, kad šis pokalbis gali įvykti tiesiog iš principo. Viena iš diplomatijos pasaulio taisyklių – niekada nesitark dėl susitikimo, jei nesi tikras dėl to, kas dar gali įvykti iki to susitikimo. Aukščiausio lygio susitikimai yra tylios diplomatijos vaisiai. Net ir Richardo Nixono vizitas į Kiniją buvo kruopščiai suderintas diplomatiniais kanalais. Deja, diplomatiniame lygmenyje vargu ar buvo ir yra deramai ruošiamasi D.Trumpo ir Kim Jong-Uno susitikimui. D.Trumpo tikslai ir lūkesčiai yra susiję tik su jo ego. Visų pirma, jis matyt tikisi gauti Nobelio Taikos premiją, kaip ją gavo B.Obama. Antra, jis tikisi, kad Šiaurė Korėja tiesiog sutiks su branduolinio nuginklavimo sąlygomis, ir galiausiai... dar nežinia ko... Ko iš šio susitikimo tikisi Šiaurės Korėja – neaišku, tačiau branduolinis nusiginklavimas tikrai nėra jos mainų sąraše. Situacija yra neprognozuojama ir gali išvirsti į visišką katastrofą. D.Trumpo administracija negali sau leisti patirti fiasko, ypač po to, kaip šis susitikimas buvo taip sureikšmintas.
Kad šis susitikimas būtų tikrai sėkmingas, pasirengimo procese ypač svarbus glaudus bendradarbiavimas su Pietų Korėja, Kinija, Japonija ir kitomis šalimis. Žinant kaip mažai pastangų D.Trumpo administracija deda plėtojant tarpvalstybinius ryšius, nestebina, jog sėkmei akivaizdžiai trūksta reikalingos diplomatinės infrastruktūros ir tarptautinio palaikymo. Tad atšauktas susitikimas – geriausia, kas šioje situacijoje galėjo apskritai nutikti...
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesoriaus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
