Nėra vienos konkrečios priežasties. Taip, jis susidūrė su silpnais oponentais, tačiau jo sėkmę lėmė dar bent dvi svarbios priežastys.
Pirmiausia jis buvo vienintelis kandidatas, aiškiai suvokęs galingą žiniasklaidos, popkultūros ir politikos konvergencijos jėgą – pagrindinius šiuolaikinės Amerikos prezidento rinkimų kampanijos bruožus. Vesdamas savo paties televizijos šou jis įgijo patirties, kaip reikia dirbti su žiniasklaida.
Tokių įgūdžių neturėjo nė vienas kitas respublikonų kandidatas. Visi žinojo, kas yra D.Trumpas, o tai pridėjo jam papildomų ankstyvų taškų.
Antra, D.Trumpas buvo aiškiai suformulavęs, kodėl jis kandidatuoja į prezidentus, ir didžiausią dėmesį skyrė nestabilios ekonomikos, globalizacijos ir imigracijos grėsmių temoms.
Tokių leidinių kaip „The New York Times“ atliktos apklausos rodo, jog Hillary Clinton dešimčia ar daugiau procentinių punktų lenkia D.Trumpą, todėl pastarajam ši kova gali būti sudėtinga. Tačiau atsiribokime nuo apklausų rezultatų.
Kaskart, kai apklausos jai prognozuoja pergalę, – taip, beje, buvo ir per 2008-ųjų rinkimus – H.Clinton tarsi atsipalaiduoja ir... pralaimi.
Kiek kartų H.Clinton buvo prognozuojama lengva pergalė prieš Bernie Sandersą, tačiau galiausiai prognozės nepasitvirtindavo? Rinkimai Indianoje – naujausias pavyzdys, kai H.Clinton buvo prognozuojama lengva pergalė, tačiau jai nepavyko.
Atrodo, kad kaskart, kai apklausos jai prognozuoja pergalę, – taip, beje, buvo ir per 2008-ųjų rinkimus – H.Clinton tarsi atsipalaiduoja ir... pralaimi.
Nors preliminariuose Demokratų partijos kandidato rinkimuose H.Clinton tam tikra prasme pasirodė kaip stipresnė kandidatė, kartu išryškėjo ir jos silpnybės, kuriomis D.Trumpas tikrai pasinaudos pagrindiniuose rinkimuose.
Be to, nacionalinių apklausų rezultatai praktiškai nieko nereiškia. Nors prezidento rinkimai vyksta penkiasdešimtyje valstijų, tikroji kova verda vadinamosiose neapsisprendusiose („svyruojančiose“) valstijose, tokiose kaip Ohajo, Floridos, Virdžinijos, kurios atstovauja apie 10 proc. lemiamų elektorato balsų. Šiose valstijose apklausos prognozuoja nuožmią kovą.
B.Sandersas atskleidė H.Clinton silpnas pozicijas dėl laisvosios prekybos sutarčių ir globalizacijos, todėl rinkimai ir tokiose tradiciškai demokratams saugiose valstijos, kaip Mičigano ar Pensilvanijos, gali būti netikėti ir tapti rimtu iššūkiu kandidatei.
Tiek D.Trumpo, tiek ir H.Clinton, kaip kandidatų į prezidentus, didelė visuomenės dalis nepalaiko apskritai. Tai didžiausias kandidatų nepalaikymo mastas per pastaruosius kelis prezidento rinkimus.
Tai irgi svarbus veiksnys, galintis apsunkinti H.Clinton pergalę. Taip, daugiau nei pusė valstybės nepalaiko D.Trumpo, bet tą patį galima pasakyti ir apie H.Clinton – regionuose nepalaikančiųjų H.Clinton yra labai daug ir tarp respublikonų, ir tarp nepriklausomų rinkėjų, kurie, tikėtina, gali prieš ją atsisukti.
Neapsisprendę rinkėjai apskritai turi milžinišką įtaką galutiniams rinkimų rezultatams.
H.Clinton yra labai reikalingi B.Sanderso jaunų rinkėjų balsai, tačiau kol kas neatrodo, jog ji galėtų pelnyti šių rinkėjų palankumą, net jei B.Sandersas ir išreikštų palaikymą H.Clinton tolimesniame rinkimų etape.
Problemos slypi ir jos neįkvepiančiose politinėse kalbose, ir pačioje kampanijoje, ypač jas palyginus su B.Sanderso ar D.Trumpo. D.Trumpo žinutės paprastai vertinamos dvejopai – gerai arba blogai, ir tai įkvepia jo šalininkus. To negalima pasakyti apie H.Clinton.
Be to, H.Clinton atstovauja „instituciniam“ Vašingtonui, o D. Trumpas – ne. H.Clinton neturi tų privalumų, kuriais paprastai pasižymi nepriklausomi kandidatai.
Minesotos rinkėjai jau žino, kaip išsišokėlis, buvęs profesionalus imtynininkas Jesse Ventura tapo valstijos gubernatoriumi. Ir jie tikrai nenustebtų, jei D.Trumpui pasisektų rinkimų kovoje nugalėti H.Clinton.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o yra universiteto (JAV) profesorius, žinomas JAV rinkimų ekspertas, Mykolo Romerio universiteto vizituojantis dėstytojas ir Teisingumo tyrimų laboratorijos narys
