D. Trumpas sėkmingai kūrė apie save mitą, jog jis yra tikras verslo lyderis ir puikus derybininkas. 1987-aisiais išleistoje knygoje „Sandorio menas“ jis pristatė save kaip gabų derybininką ir verslininką, galintį vesti derybas apie bet ką ir su bet kuo. Deja, realybė parodė kitką. Jo verslo įmonėms šešis kartus buvo pradėtos bankroto procedūros, o jo derybų gebėjimai iš tiesų rėmėsi ne gebėjimu įtikinti, bet bandymu pažeminti kitą. Ir iš tiesų nėra iki galo aišku, ar jis įgyvendino tiek sandorių, kiek teigia pats.
Net jei pasakojimai apie jo verslo derybų gebėjimus būtų tiesa, eidamas prezidento pareigas jis pasirodė kaip ne toks įtikinantis derybininkas. Per pirmuosius du prezidentavimo metus jis su Respublikonų vadovaujamu Kongresu nebuvo itin produktyvus įstatymų leidybos srityje ir nesugebėjo sužlugdyti prezidento B.Obamos prieinamos sveikatos apsaugos akto. Per pirmąjį susidūrimą su pirmininkės Nancy Pelosi Demokratų valdomais Atstovų Rūmais jis išprovokavo vyriausybės dalinį uždarymą, reikalaudamas finansavimo sienos su Meksika statybai ir vis tiek visko, ko reikalavo, negavo. D.Trumpas iš esmės parodė, kad yra daug prastesnis derybininkas nei jis pats mano.
Keliais žodžiais įvertinkime jo sandorio meną tarptautinių santykių ir diplomatijos srityje. Šiaurės Korėja ilgai siekė būti pripažinta lygiaverte derybininke ir tiesiogiai derėtis su JAV. Kim Jong Unas ir D.Trumpas sėdo už derybų stalo spręsti Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgumų klausimo. Iš to, kad D.Trumpas atšaukė susitarimą dėl Irano branduolinės programos, Kimas suprato, kad branduolinio ginklo turėjimas suteikia realių derybinių svertų, ir tai yra tikrasis sandorio menas. Nebuvo jokios tikimybės, kad Šiaurės Korėjos lyderis šio pranašumo galėtų atsisakytų. Tai patvirtino ir JAV žvalgyba ir ilga Šiaurės Korėjos nenoro sėstis už derybų stalo istorija. Nebuvo realios priežasties, kuri leistų tikėtis, kad D.Trumpas įtikins Šiaurės Korėją nusiginkluoti.
Tačiau buvo ir dar viena su šiuo susitikimu susijusi problema. Dažniausiai tokie susitikimai jau būna ilgo derybinio darbo kulminacija, kai patvirtinama tai, kas jau būna suderinta diplomatiniais kanalais. Tokie susitikimai dažniausiai yra tik tam tikra formali ceremonija. D.Trumpo diplomatinės patirties trūkumas leido jam manyti, kad susitikimo tikslas – realiai derėtis. Įvertinus viską, kas paminėta, nekyla klausimų, kodėl susitikimas žlugo.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
-
D.Trumpas po nesėkmingų derybų su Kim Jong Unu: „Kartais reikia pasitraukti“
-
Po susitikimo: jokios taikos Korėjos pusiasalyje, naujos provokacijos ir Rusijos proga
-
Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas: Pchenjanas JAV pateikė „realistišką pasiūlymą“
-
D.Trumpas tvirtina, kad jo santykiai su Kim Jong Unu yra labai geri
-
Šiaurės Korėjos lyderis po susitikimo su D.Trumpu sugrįžo namo
