Tačiau rinkimai vyks ne dabar. Iki rinkimų dienos dar beveik keturi mėnesiai. Apklausos ir prognozės atspindi tik tam tikro momento tendenciją ir nesuteikia garantijų dėl ateities. Be to, nacionalinės apklausos neparodo galutinių rinkimų rezultatų. Šios apklausos 2016-aisiais parodė, kad Hillary Clinton laimės dviem procentiniais punktais. Ji ir laimėjo tokia rinkėjų tiesioginių balsų persvara, tačiau tai nepadėjo jai užimti posto Baltuosiuose Rūmuose, nes rinkikų kolegijoje jai laimėti nepavyko. Taigi, svarbios gali būti tik tos apklausos, kurios yra vykdomos vadinamose svyruojančiose – neapsisprendusiose valstijose. Tai, kas vyksta Arizonoje, Floridoje, Mičigane, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine yra daug svarbiau už tai, kas vyksta Kalifornijoje, Niujorke ar Alabamoje. Ir nors Demokratai teigia priešingai, realybėje Džordžija ir Teksasas nėra svyruojančios valstijos.
Dar daug kas dar gali pasikeisti iki rinkimų dienos – ir iki pagrindinių rinkimų lapkričio 3 d., ir iki išankstinių, kurie, pavyzdžiui, Minesotoje, vyks rugsėjo 19-ąją.
Politikos mokslų atstovai dėlioja prezidento rinkimų rezultatų prognozavimo modelius. Šių prognozavimo modelių pagrindą sudaro prezidento veiklos ir ekonominių rezultatų vertinimas. Remiantis šiais kintamaisiais, Donaldas Trumpas turėtų pralaimėti. Bet šie modeliai taip pat turi trūkumų, nes neįvertinama neapsisprendusių valstijų įtaka, balsavimo rinkikų kolegijoje ypatumai ir kandidatų vykdomų rinkiminių kampanijų svarba. Hillary Clinton turėjo laimėti prieš ketverius metus, bet vedė silpną rinkiminę kampaniją. 1988-aisiais Michaelas Dukakis viename etape lenkė George‘ą Bushą 17 procentinių punktų tačiau pralaimėjo dėl prastos rinkiminės kampanijos, neaktyvumo ir dėl priešininko rinkiminėje kampanijoje naudotų metodų, aštrinančių rasinę neapykantą (kaip Willie‘o Hortono atveju).
Tai, kas vyksta Arizonoje, Floridoje, Mičigane, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine yra daug svarbiau už tai, kas vyksta Kalifornijoje, Niujorke ar Alabamoje.
Esmė ta, kad iki lapkričio 3-osios dar keturi mėnesiai, o tai – palyginus su rinkimų kampanijomis – visa amžinybė. Prieš keturis mėnesius, kovo viduryje prieš pat pandemijos pradžią, JAV bedarbystė siekė 4,4 proc. o vasarį – 3,5 proc. Joe Bidenas stengėsi išstumti Bernie Sandersą iš Demokratų partijos kandidatų į prezidentus sąrašo, o Donaldas Trumpas, atrodė, tikrai gali būti išrinktas antrajai kadencijai. Greta paties D.Trumpo asmenybės, svarbūs ir tokie įvykiai, kaip Senate žlugęs prezidento apkaltos procesas.
Nuo to laiko daug kas ir kartu nelabai kas pasikeitė. Tai reiškia, kad šiuose rinkimuose viskas yra susiję su D.Trumpu. Kitaip nei 2016-aisiais, kai rinkimai prilygo referendumui dėl pasitikėjimo Hillary Clinton, o žmonės parodė, kad ji jiems nepatinka, 2018-aisiais ir dabar, 2020-aisiais, rinkimai yra referendumas dėl pasitikėjimo D.Trumpu, o prasidėjusi pandemija ir ekonominė situacija vertinimą dėl JAV prezidento veiklos (ir kaip jis tvarkosi su šiais iššūkiais) tik sustiprino. Yra ženklų, kad JAV prezidento negalėjimas valdyti kilusios krizės lėmė, kad dalis D.Trumpo rinkėjų bazę sudarančių amerikiečių apie jį pakeitė nuomonę. Bet iš esmės krizė nepakeitė bendros situacijos, susijusios su tuo, ką rinkėjai mano apie D.Trumpą.
Pagalvokite apie tai. Prireikė dviženklį skaičių siekiančios bedarbystės, rekordinio ekonomikos nuosmukio ir 3,5 milijonų užsikrėtusiųjų bei 138 tūkstančių mirčių, kad 2020-ųjų metų prezidento rinkimų politinė dinamika pasikeistų. Be pandemijos ir netiesioginės žalos ekonomikai, J.Bideno šansai laimėti rinkimus būtų buvę labai maži. Net ir dabar, kai prognozės rodo, kad D.Trumpas pralaimės, tokie kintamieji kaip pokyčiai ekonomikoje, pandemijos nuoslūgis, prasta J.Bideno kampanija ar nauji D.Trumpo rasistiniai išsišokimai gali pakeisti rinkimų baigtį.
Be pandemijos ir netiesioginės žalos ekonomikai, J.Bideno šansai laimėti rinkimus būtų buvę labai maži.
Reikės daug pastangų norint įveikti šiuo metu pareigas einantį prezidentą. George‘as H.W.Bushas pralaimėjo 1992-aisiais dėl rinkėjų padalijimo į tris grupes, kai Rossas Perotas kandidatavo kaip trečios partijos kandidatas. Dar anksčiau, 1980-aisiais, Jimmy Carteris pralaimėjo Ronaldui Reiganui, o 1976-aisiais J.Carteris nugalėjo Geraldą Fordą. Abiejuose atvejuose pareigas einantys prezidentai pralaimėjo dėl susiklosčiusių neeilinių aplinkybių. 1980-aisiais buvo kilusi Irano įkaitų krizė ir naftos embargas. 1976-aisiais įtakos turėjo Richardo Nixono „Watergate‘o“ skandalo atgarsiai.
Dar anksčiau, 1932-aisiais einantis pareigas prezidentas Herbertas Hooveris ekonominės depresijos akivaizdoje pralaimėjo Franklinui Rooseveltui. Apskritai – tik penki einantys pareigas prezidentai pralaimėjo rinkimus ir nebuvo perrinkti antrai kadencijai. D.Trumpas yra labai pažeidžiamas ir tai yra neeilinių rinkimų metas. Politinė poliarizacija tarp partijų tokia stipri, kad ištikimiausių rinkėjų bazę galėtų ištirpdyti tik visiška katastrofa. Rinkimai COVID-19 amžiuje gali pateikti iškreiptus rezultatus, kurie gali iškreipti pačių rinkimų lemtį. Jau dabar teisiniai ginčai ir teismo procesai, ypač procesai Aukščiausiame Teisme gali daryti įtaką 2020-ųjų rinkimams. Jei 2020 metų prezidento rinkimai vyktų šiandien, tikriausiai Joe Bidenas laimėtų. Tačiau jie nevyksta šiandien. Žvelgiant į įstoriją, galima teigti, kad iki lapkričio 3-iosios dar daug kas gali pasikeisti, ypač rinkikų kolegijos lygmenyje.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
