Viena svarbiausių pamokų – valdyti valstybę ir prisiimti suaugusio žmogaus atsakomybę yra tikras iššūkis. Vis dėlto D.Trumpas ir respublikonai vis dar gyvena savo alternatyvioje realybėje, ir neaišku, ar jie mokosi iš savo klaidų. Taip pat neaišku, ar iš šios pamokos pasimokė demokratai.
„Obamacare“ programa turi trūkumų ir ją reikia tobulinti. Ši programa ne tik nepanaikino bendros finansinės sveikatos draudimo naštos gyventojams, bet ir padidino išlaidas tiems, kurių pajamos truputį didesnės nei reikalaujama iš norinčių gauti išmoką, tačiau neišgalinčių patiems susimokėti už sveikatos draudimą.
Daugelis tokių žmonių, pastarąjį dešimtmetį liko JAV ekonominių ir politinių pokyčių užribyje. Per šį laikotarpį jiems nepadėjo nei viena partija, tačiau šiuose prezidento rinkimuose jie balsavo būtent už D.Trumpą.
Respublikonų tikslas panaikinti „Obamacare“ niekada nereiškė noro jį tobulinti. Tokios pozicijos laikėsi ir pats D.Trumpas.
Dar „Obamacare“ akto priėmimo procese respublikonai daugiau nei penkiasdešimt kartų balsavo prieš šią iniciatyvą vien dėl to, kad pabandytų paneigti prezidento B.Obamos politinę sėkmę.
D.Trumpo pozicija niekada nebuvo susijusi su noru pasiūlyti geresnį planą ar remtis tikėjimu apie laisvosios rinkos politinę ideologiją. Visos jo pastangos tebuvo noras sunaikinti prezidento B.Obamos politinį palikimą.
Tapęs prezidentu per pirmuosius šešis mėnesius D.Trumpas kelis kartus bandė naikinti ir kitus B.Obamos administracijos priimtus aktus. Ramiojo vandenyno prekybos sutarties panaikinimas. Priešinimasis susitarimui dėl Irano branduolinės programos. Draudimas tarnauti kariuomenėje lytį pakeitusiems asmenims argumentuojant, kad 1964 metų pilietinių teisių aktas neapima seksualinės orientacijos... Visa tai – bandymai paneigti ankstesnės administracijos politinį įdirbį. Per visą šį laikotarpį D.Trumpo retorika buvo absoliučiai negatyvi. Galbūt tai ir veiktų būnant opozicijoje, tačiau ne vadovaujant vyriausybei.
Daugelis mano, jog nuomonių skirtumai tarp nuosaikių ir konservatyvių respublikonų partijos narių ir lėmė nesėkmę prieš „Obamacare“ panaikinimą. Iš dalies tai tiesa, tačiau esminė priežastis yra ta, kad respublikonams ir D.Trumpui trūksta aiškaus supratimo, ką jie nori pasiekti. Be to, lyderio savybių stokoja ne tik D.Trumpas, bet ir M.McConnellas bei P.Ryanas.
Tikroji lyderystė, kaip ją apibrėžia istorikas Jamesas MacGregoras Burnsas, yra „autoritetas lydimas principo“. Nei D.Trumpas, nei respublikonų vadovybė tuo nepasižymi.
Tikrajai politinei lyderystei būdinga pagarba Konstitucijai ir joje nustatytoms taisyklėms bei aiškus valdžios funkcijų paskirstymas. To D.Trumpas nesupranta. Jis vis dar mąsto kaip verslo įmonės generalinis direktorius, o ne prezidentas.
Pastaruosius šešis mėnesius D.Trumpas demonstruoja siaubingą vadovavimo vyriausybei neišmanymą, ir kol kas nematyti ženklų, jog jis mokytųsi iš savo klaidų. D.Trumpas įsitikinęs, jog vieši jo pareiškimai, kaip, pavyzdžiui, draudimas lytį pakeitusiems asmenims tarnauti kariuomenėje, iš karto įgauna įstatymo galią.
Nesėkmė bandant panaikinti „Obamacare“ rodo lyderystės krizę. D.Trumpas niekada neturėjo vizijos, ko jis nori, o jo „sandorio menas“ remiasi tik gąsdinimu ir manipuliavimu kitais.
D.Trumpas niekada nesuprato, kaip reikia derėtis. Dar daugiau – prieš moteris ir karo veteranus nukreipti pareiškimai galiausiai atsisuko prieš jį patį, kai Susan Collins, Lisa Murkowski ir Johnas McCainas balsavo prieš „Obamacare“ panaikinimą. Jie paaiškino, dėl kokių priežasčių balsavo prieš, bet mes niekada nesužinosime, ar tai nebuvo tiesiog jų noras „atsilyginti“ D.Trumpui.
„Prieš“ balsavę respublikonai įžvelgia galimas pasekmes. Tačiau keturiasdešimt devyni respublikonai, pritarę panaikinimui, ko gero, nesupranta, kad jie pakenks ne tik amerikiečiams apskritai, bet pirmiausia balsavusiems už juos pačius.
Vidiniai konfliktai D.Trumpo aplinkoje taip pat atspindi lyderystės trūkumą. Be stiprios lyderystės paprastai visi išsivaikšto savais keliais ir žiūri tik savo interesų. Regis, niekas nėra lojalus niekam, įskaitant ir patį D. Trumpą. Alea iacta est – burtas mestas, ir nėra požymių, kad reikalai šioje administracijoje pagerėtų. Panašu, kad niekas neprisiima atsakomybės elgtis kaip suaugęs žmogus.
Vis dėlto demokratai neturėtų smarkai dėl to pikdžiugiškai džiūgauti. Manydami, kad D.Trumpo ir respublikonų nesėkmės taps demokratų sėkme 2018-aisias, jie smarkiai rizikuoja užlipti ant to paties lyderystės trūkumo grėblio. Demokratai žinoma supranta, kad jų „Better Deal“ lozungui trūksta realios politinės substancijos. Panašu, kad demokratai įsitikinę, jog buvimas „mažesniu blogiu“ už respublikonus yra demokratų išsigelbėjimas, o ne problema.
„Obamacare“ akto panaikinimo atmetimas rodo, kad valdžioje būti sunku. Vadovavimas ir lyderystė reikalauja brandos, rūpinimosi kitais žmonėmis, valstybe ir gebėjimų žvelgti toliau nei asmeniniai ar partijos interesai. Regis, šiuo metu Vašingtone tokių išrinktų pareigūnų, kurie tai supranta, yra nedaug.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o yra universiteto (JAV) profesorius, žinomas JAV rinkimų ekspertas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
