Labai tikėtina, kad tai, kas įvyks susitikime, turės įtakos ne tik JAV ir Rusijos santykiams ateinančius kelis metus bet, kaip ir Šaltojo karo metu, paveiks ir Europos, o gal net ir pasaulio politiką.
Joe Bidenui tai yra svarbus momentas kaip prezidentui. Taip pat tai yra svarbu ir dėl JAV užsienio politikos. Prezidento B.Obamos kadencijos metu JAV, galima sakyti, ignoravo, arba nepakankamai įvertino V.Putiną ir Rusiją. B.Obama neįvertino Rusijos kaip regioninės jėgos. Apskritai B.Obamos „posūkis į Aziją“, rodos, sumenkino Europos reikšmingumą JAV geopolitinių interesų ir įsipareigojimų sąjungininkams kontekste. B.Obama leido V.Putinui pergudrauti jį Sirijoje ir Viduriniuose Rytuose. B.Obama taip pat neįvertino Rusijos vystymosi bei pažangos karinėse ir kibernetinėse technologijose.
D.Trumpo prezidentavimo metu JAV apleido savo įsipareigojimus NATO. D.Trumpas niekino Europos Sąjungą ir atrodė apžavėtas V.Putino. Kaip šios politikos rezultatą matome V.Putino Rusijos įgytą globalų strateginį pranašumą, JAV sąjungininkų suskaldymą ir naujų draugysčių su tokiomis šalimis kaip Turkija ir Vengrija, užmezgimą.
Atrodo, kad J.Bidenas supranta šio susitikimo kritiškumą ir būtinybė komunikuoti V.Putinui, kokie yra JAV interesai, kur yra nubrėžtos linijos ir ką JAV yra pasiryžusios padaryti, kad apgintų savo interesus. J.Bidenas taip pat turi įtikinti savo sąjungininkes, tokias kaip Lietuva, kad jis pasiruošęs joms padėti. Yra daug klausimų, kuriuos J.Bidenas turi akcentuoti. Tai ir Krymo okupacija, ir lokalus karas Donbaso regione Ukrainoje. Tai A.Navalnas, Baltarusija, Sakartvelas, kibernetinės atakos per JAV prezidento rinkimus, verslas, parama Iranui ir, ko gero, poreikis atnaujinti branduolinius susitarimus.
V.Putinui labiausiai turėtų rūpėti sankcijos, kurios jau eilę metų kenkia Rusijos ekonomikai ir atima iš gyventojų dalį pajamų. Sankcijos trukdo Rusijai modernizuoti ir diversifikuoti jos ekonomiką. Putino populiarumas silpsta, o jo partijos laukia svarbūs rinkimai artimiausiu metu. Ukraina sprūsta iš Rusijos geopolitinės orbitos, galbūt ilgainiui – ir Baltarusija, o santykiai su buvusiomis sąjungininkėmis Rytų Europoje – įtempti. Čekija yra Rusijai nedraugiškų valstybių sąraše. Lietuva, kitos Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, stebi ir laukia kas bus toliau. Kaip J.Bidenas galėtų aiškiai išreikšti JAV ketinimus ir priversti Putiną pakeisti elgesį? Ar JAV dar gali tai padaryti, ar jau prabėgo per daug metų, per kuriuos buvo ignoruojami santykiai su Rusija ir kuri įgavo tam tikra viršenybę?
Tai geri klausimai. 2021-ieji tiek JAV, tiek Rusijai yra kitokie metai nei buvo ankstesni. Abi šalys jau nėra dominuojančios lyderės į du polius pasidalinusiame pasaulyje. JAV ekonomika yra gerokai didesnė nei Rusijos, JAV skiria gerokai daugiau lėšų gynybai ir jos sąjungininkės yra stipresnės nei Rusijos sąjungininkės. Vis dėlto Rusija pasinaudojo JAV neapsisprendimu ir negalėjimu aiškia išreikšti tikslų bei juos įgyvendinti.
JAV mato Kiniją kaip didžiausią konkurentę ir priešininkę. Susitikimas parodys, kokioje vietoje Rusija yra JAV interesų kontekste ir kiek svarbi šiame interesų kontekste yra Europa bei kiti užsienio politikos interesai. Tiek J.Bidenas, tiek ir V.Putinas pamena SSSR. Kaip abi pusės elgsis birželio 16 d. parodys ar JAV šiuo metu yra naujos versijos „šaltojo karo“ būsenoje ar mato kitokį santykių variantą, kuris atitiktų ir Lietuvos interesus.
