Verslo ir kitose magistrantūros studijose yra apstu lyderystės mokymo programų. Daugybė rašalo išeikvota bandant aprašyti lyderystės esmę, ypač tapus valstybės prezidentu. Visgi Jameso MacGregoro Burnso 1978 metais pasirodžiusi knyga apie lyderystę yra iki šiol geriausias šiuos dalykus apibendrinantis darbas.
Jamesas M.Burnsas išskiria du lyderystės tipus – transakcinį ir transformacinį. Transakcinę lyderystę galima laikyti įprastiniu derybų žaidimu. Tikroji lyderystė yra transformacinė. Šio tipo lyderis geba transformuoti institucijas ar pasaulį mindamas naujus kelius, atrasdamas, kaip reikia organizuoti ir žvelgti į pasaulį kitomis akimis. Tokie JAV prezidentai kaip George‘as Washingtonas, Abrahamas Lincolnas, Teddy‘is Rooseveltas, Franklinas Rooseveltas ir Ronaldas Reaganas buvo būtent transformacinio lyderystės tipo prezidentai.
Tačiau transformaciniam lyderiui būtinas moralinis autoritetas. Toks lyderis ir jo sekėjai kartu pakyla į aukštesnį motyvacijos ir moralės lygį. J.Burnsas pažymėjo, kad tikroji transformacinė lyderystė yra autoritetas, kurį lydi moraliniai principai. Tuo tarpu autoritariniai lyderiai pasižymi didesniu brutalios galios demonstravimu. Tikrajai lyderystei būtina moralinė dimensija, kuri keistų ir paveiktų žmones. Tuo tarpu transakcinės derybos žmonių tiesiog neveikia.
Visas D.Trumpo „sandorių menas“ apima paprasčiausias derybas pačia primityviausia šio žodžio prasme.
Sėkmingi JAV prezidentai moralinės lyderystės koncepciją atsispindėjo suvokę ypatingą šios valstybės vaidmenį pasaulyje. Galbūt ši koncepcija kyla iš JAV eksepcionalizmo idėjos, kurią 1630 metų kalboje „Krikščioniškojo geraširdiškumo modelis“ užtvirtino Johnas Winthropas laivui „Arbella“ įplaukus į Masačiusetso koloniją – šią naująją vietą jis pavadino „spindinčiu miestu ant kalvos“.
Daugeliui atvykstančių į Ameriką, kaip deklaravo Abrahamas Lincolnas ir kiti JAV prezidentai, ši šalis buvo „paskutinė didžioji Europa“ pasaulyje, kur jie tikėjosi teisingumo ir etiškumo. Iš dalies ir dėl moralinės šalies vadovo lyderystės JAV yra didžios. O JAV prezidentas yra teisių ir demokratijos gynėjas, žaidžiantis skaidrų žaidimą ir besiremiantis aiškiais argumentais.
Šios šalies stiprybė pasireiškė ne tik per kulkų ir bombų jėgą, bet, kaip pasakė istorikas Paulas Kennedy‘is, moralinę lyderystę, pasaulinį autoritetą, suteikiantį teisę kritikuoti diktatorius ir despotus. Įtikinėjimo galia taip pat apima ir moralinę poziciją.
Panašu, kad D.Trumpas apie šiuos dalykus nieko nesupranta. Pirmiausiai jo lyderystės koncepcija yra siaura ir transakcinė. Visas D.Trumpo „sandorių menas“ apima paprasčiausias derybas pačia primityviausia šio žodžio prasme. Geri derybininkai pabrėžia, jog tikrosios derybos negali palikti abiejų pusių nieko nepešusių, atvirkščiai – turi leisti abiem šalims pasijusti laimėtojomis.
Šiuo atveju visas „sandorių menas“ apima tik atvejus, kai D.Trumpas savanaudiškai pasinaudoja kitais neatsižvelgdamas į abiejų pusių pozicijas. Net jei „sandorių menas“ reikštų daugiau, vis dėlto tai apibūdina transakcijų, o ne transformacijų pasaulį. D.Trumpo lyderystės koncepcija yra plona ir apsiriboja labai siauru prekių ir pinigų mainų supratimu. Pagal tokį supratimą JAV statoma į aukštesnę poziciją dvišaliuose santykiuose su kitomis valstybėmis. Tai ne lyderystės forma, kuri sukurtų arba atkurtų struktūras ir padėtų valstybei.
D. Trumpas taip pat nesupranta ir JAV eksepcionalizmo koncepcijos, sukuriančios tam tikrą gravitaciją supančiame pasaulyje. Tikrasis JAV autoritetas, kuris apima ir vadinamąją minkštąją galią, yra paremtas moraliniu JAV statusu pasaulyje.
Jei savo šalyje mes gerbiame asmens teises, palaikome spaudos laisvę ir laikomės įstatymo viršenybės, įgyjame teisę kritikuoti autoritarinius režimus pasaulyje, kurie to neturi. D.Trumpas paprasčiausiai to nesupranta. Nepagarba žiniasklaidai, kelionių apribojimai musulmonams, ar neseniai maldos pusryčiuose pasakyta kalba, jog tik piliečiai gali išpažinti savo tikėjimą nebijodami priešiškumo ar smurto, parodo, kad D.Trumpas griauna vertybes, svarbias JAV demokratijai ne tik šalies viduje, bet ir silpnina moralines JAV ir prezidento institucijos pozicijas pasaulyje.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesoriaus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys
