Prezidento George‘o Herberto Walkerio Busho mirtis parodo ryškius asmenybių skirtumus, kurie pabrėžia D.Trumpo asmenybės silpnumą. G.Busho mirtis ne tik suteikia galimybę retrospektyviai pažvelgti į 41-ojo prezidento palikimą, bet ir išryškina skirtumus tarp jo ir D.Trumpo prezidentavimų.
G.Bushas paliko ryškų pėdsaką kalbant ir apie gerus, ir blogus darbus. Bet kokiu atveju G.Bushas pasižymėjo išskirtiniu charakteriu ir stiliumi. Prieš tapdamas prezidentu G.Bushas ėjo CŽV direktoriaus, JT ambasadoriaus, Kongreso nario ir JAV viceprezidento pareigas, kurios atskleidė jo įgūdžius, žinias ir patirtį valdyti šalį. G.Busho gyvenimo aprašymas atspindėjo jo supratimą, kaip funkcionuoja Vašingtono institucijų sistema. Be to, jo atsidavimą diplomatijai, žiniomis paremtų sprendimų priėmimui ir pagarbą vyriausybės veikimo procesams.
G.Bushas nusamdė kvalifikuotus ir kompetentingus asmenis. Tokiose situacijose kaip pirmasis Persijos įlankos karas, į pasaulį jis žvelgė iš plačios politinės perspektyvos ir su stipriomis diplomatijos savybėmis. Visa tai yra priešinga D.Trumpo prezidentavimui. Be to, G.Bushas priešingai nei D.Trumpas buvo pilnai atsakingas už savo veiksmus, tokius kaip iniciatyva dėl naujų mokesčių neįvedimo, kurią vardan kompromiso pats turėjo ir atšaukti taip pademonstruodamas tikrąją lyderystę.
Nepaisant to, ar didžioji dalis visuomenės tai supranta, G.Busho mirtis tik dar labiau išryškino jo ir D.Trumpo prezidentavimo skirtumus.
Bet gyvenimas tęsiasi, tad kas toliau? Ko gero, reikšmingiausias D.Trumpo prezidentavimą paveikęs įvykis nutiko praėjusią savaitę, kai buvęs D.Trumpo asmenins advokatas buvo pripažintas kaltu dėl melavimo Kongresui. Svarbiausias čia buvo ne pats melavimo faktas, o tai, kad meluota buvo apie 2016-ųjų įvykius, susijusius su verslo reikalais Rusijoje. Kodėl tai yra svarbu?
Svarbiausiu tyrimo dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais ir D.Trumpo kampaniją aspektas yra būtent tokio kišimosi motyvai. Taigi, svarbiausia užduotimi tampa bandymas paaiškinti, kodėl D.Trumpas ir jo sąjungininkai norėjo turėti reikalų su rusais, ir kodėl dar ir dabar D.Trumpas vengia laikytis griežtos linijos V.Putino atžvilgiu visaip smerkdamas specialiojo prokuroro tyrimą. Paprasčiausias atsakymas būtų prielaida, kad D.Trumpas turėjo ir galbūt vis dar turi ekonominių interesų Rusijoje, kurių jis nenori atskleisti ir kurie iki šiol daro įtaką jam kaip prezidentui.
Svarbu nepamiršti, kad šią savaitę D.Trumpas patvirtino M. Coheno prisipažinime išsakytus faktus apie sandorį dėl „Russian Trump“ dangoraižio Rusijoje. Dėl šio fakto daugiau nediskutuojama. Tyrimas šiuo metu orientuojasi į tai, kaip D.Trumpo verslo imperija, jo rinkiminė kampanija ir dabar – jo prezidentavimas yra susiję su Rusija, siekiant D.Trumpo verslui gauti geresnes ekonominių sandorių sąlygas. Kalba gali eiti apie „paslaugos už paslaugą“ arba tiesiog – kyšininkavimo atvejį. Rusai nenorėjo H.Clinton pergalės, D.Trumpas norėjo gero verslo sandorio ir, ko gero, galėjo vadovautis savo knygoje išsakytu principu, kad gerame sandėryje visos pusės gauna ko nori. Ši „paslaugos už paslaugą“ situacija yra esmė visko, kas iki šiol buvo išsiaiškinta, ir tai peržengia tuometinės valstybės sekretorės H.Clinton veiksmų mastą, pratęsiant specialius pasiūlymus šalims ir asmenims, kurie rėmė H.Clinton fondą.
D.Trumpui yra pareikšti kaltinimai ne vienoje civilinėje byloje valstijų ir federaliniuose teismuose, kurie ir toliau jį persekios.
Atstovų rūmų kontrolės perėjimas Demokratams yra reikšmingas daugeliu aspektų. Demokratai galės naudotis svertais, ribojančiais D.Trumpo prezidentavimo laisvę. Taip pat jie galės vykdyti vyriausybės struktūrų ir įvairių agentūrų kontrolę, kurią Respublikonų valdomi Atstovų rūmai vykdyti vengė. Taip pat Demokratų Atstovų rūmų kontrolė yra glaudžiai susijusi su specialiojo prokuroro veiksmais.
M.Coheno kaltinime taip pat svarbu įžvelgti dalykus „tarp eilučių“. Ne staigmena, kad specialusis prokuroras žino daugiau nei atskleidžia žiniasklaidai. Taigi, Demokratams perėmus Atstovų rūmų kontrolę nuo kitų metų sausio, Robertas Muelleris galės pateikti jiems ataskaitą, nors ir bus atleistas. Maža tikimybė, kad R.Muelleris gali apkaltinti D.Trumpą, nors įrodymų ir būtų pakankamai. R.Muelleris greičiausiai vadovausis 1974 m. kovo 1-osios Teisingumo departamento memorandumu, pagal kurį medžiaga dėl kaltinimų R.Nixonui buvo perduota Atstovų rūmams. Gali būti, kad taip pat bus pasielgta ir šįkart.
Galima tikėtis, kad specialusis prokuroras apkaltins daugiau asmenų, ypač atsižvelgus į kaltinimą M.Cohenui. Taip pat galima tikėtis, kad D.Trumpas pasigailės daugelio asmenų, tokių kaip Paulas Manafortas, kuris išliko jam ištikimas. Bet jei taip įvyks, specialiojo prokuroro „įgėlimai“ ir Demokratų Atstovų rūmų kontrolė dar labiau suvaržys D.Trumpo prezidentavimą nei yra dabar.
Vis dėlto D.Trumpui yra pareikšti kaltinimai ne vienoje civilinėje byloje valstijų ir federaliniuose teismuose, kurie ir toliau jį persekios. Be to, jie negali būti panaikinti prezidento malonės veiksmais ar tinkamų teisėjų paskyrimais. Šie kaltinimai apima seksualinio priekabiavimo atvejus, D.Trumpo fondo ir jo verslo reikalus, kurie gali sudaryti prielaidas Konstitucijos nuostatos pažeidimui dėl kyšių ėmimo iš užsienio pareigūnų. Prezidentas negali priimti savo paties civilinę atsakomybę panaikinančių aktų bei asmeniškai daryti įtaką federalinių teisėjų paskyrimui.
Ko gero didžiausias nevaldomas faktorius yra ekonomika. JAV patiria ilgiausiai istorijoje trunkantį ekonominį atsigavimą ir rinkų kilimą. Tačiau daug ženklų rodo, kad šis etapas eina į pabaigą. Pasaulinė ekonomika lėtėja, ir tai turi įtakos JAV eksportui. JAV, kaip pasaulio ekonomikos dalis, taip pat neišvengiamai pajus globalius pokyčius. Augančios palūkanų normos jau lėtina JAV nekilnojamojo turto rinką, kuri iki šiol buvo stipriai įkaitusi.
D.Trumpo mokesčių karpymo politika turėjo nedaug įtakos ekonomikos augimui, kadangi sumažinti mokesčiai lėmė didesnius pelnus, bet ne didesnes investicijas. Ekonominiai karai jau padarė įtakos daugeliui JAV ekonomikos sektorių, įskaitant žemės ūkį ir automobilių pramonę (GM planuoja uždarinėti gamyklas). O imigracijos griežtinimas veda prie darbo jėgos trūkumo.
Pagaliau D.Trumpo administracijai nepavyko išspręsti ilgalaikių struktūrinių problemų, tokių kaip didelis ekonominių galimybių atotrūkis tarp rasių, kuris apribojo galimybes daugeliui šeimų. Tai skatino tolimesnį netolygų ekonominį vystymąsi, infrastruktūros nykimą ir lėmė nesugebėjimą konkuruoti globalioje rinkoje su tokiomis šalimis kaip Kinija ar kitomis besivystančiomis ekonomikomis. Prie to prisideda ir didėjantis biudžeto deficitas, verčiantis JAV skolintis daugiau ir didesnėmis palūkanomis. Pastarojo meto Wall Street‘o biržos sukrėtimai signalizuoja ekonomikos sulėtėjimą iki 2020-ųjų. Visa tai darys įtaką ir artėjantiems prezidento rinkimams.
Visgi ar Respublikonai nusigręš nuo D.Trumpo? Visos anksčiau paminėtos jėgos tampa dideliu išbandymu likusiam D.Trumpo kadencijos laikotarpiui. Tačiau ar Respublikonai Senate ir jo pamatiniai šalininkai nusigręš nuo D.Trumpo? Kol kas tokių ženklų nematyti. Turėtų susidaryti reikšminga anksčiau išvardintų veiksnių kombinacija, kuri nulemtų Respublikonų pritarimą prezidento apkaltai ar jo nepalaikymą rinkimuose dėl antros kadencijos. D.Trumpas išlieka populiaresnis tarp jo pamatinių rinkėjų nei tarp Respublikonų apskritai ir vargu ar jo pamatinių šalininkų nusigręžimo scenarijus mažai tikėtinas.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
