Nuo ką tik į Viduramžių vienuolyną įžengusių klierikų mes skiriamės tuo, kad galime prieiti prie daugybės informacijos šaltinių. Jei kam ir atrodo, kad internete mes gaištame laiką, yra priešingai. Tiek internete, tiek televizijoje ar spaudoje kiekvieną dieną mes, jauni žmonės, esame įtraukiami į informacijos apie lytinius santykius, seksualumą ir lyčių vaidmenis srautą.
Vis dėlto mes negalime užmerkti akių prieš viduramžišką tamsumą, neapykantos ir diskriminacijos kurstymą mokykloje. Ir tai yra didžiulė švietimo sistemos bėda.
Informacinių technologijų amžiuje mokyklos, kaip institucijos ir kaip bendruomenės, tikslas yra padėti suprasti vykstančius procesus ir atsirinkti patikimą informaciją, grįstą mokslu ir faktais, o ne išgalvotomis „tiesomis“.
Informacinių technologijų amžiuje mokyklos, kaip institucijos ir kaip bendruomenės, tikslas yra padėti suprasti vykstančius procesus ir atsirinkti patikimą informaciją, grįstą mokslu ir faktais, o ne išgalvotomis „tiesomis“.
Kai kam gali pasirodyti banalu, tačiau šiandien kritinis mąstymas yra vertinamas labiau nei kada ankščiau. Ir kritinis mąstymas ugdomas ne tada, kai galime pasirinkti iš vieno varianto. Istorijos pamokose mes mokomi, kad sovietiniai „vienos tiesos“ laikai jau praėjo. Kritinis mąstymas ugdomas tada, kai žmogus, ypatingai jaunas, turi teisę į pilną ir racionaliais būdais gautą informaciją.
Būtent mokykloje mes žengiame pirmuosius žingsnius link kokybiško informacijos vertinimo: kaip aiškinti sąvokas, kaip kelti klausimus, kaip atrasti tinkamus ir tikslingus šaltinius. Toks žmogus lengviau įsitvirtina darbo rinkoje, atranda save visuomenės gyvenime. Nes jis suvokia, kas esąs, ką jam reiškia tam tikri dalykai, ir jo akių nedengia baimė ir nepasitikėjimas tam, ko jis nepažįsta. Mokslininkai sutaria, kad efektyviausia priemonė tokiai asmenybei auginti yra švietimas.
Programa mirė – tegyvuoja programa
Ir vis dėlto daugiausiai diskusijų ne tik jaunam žmogui kelianti tema – lytiškumas – kartais mokykloje yra aiškinamas dogmomis. Ar dar blogiau – neaiškinamas visai.
Ir štai jums pavyzdys. Užvakar Telšių gimnazijoje mokytoja vedė tikybos pamoką pagal 2007 metais patvirtintą Lytiškumo ir rengimo šeimai programą. Ši Lietuvos Edukologijos universiteto tyrimo išvadose įvardijama kaip nenuosekli, turinti spragų: net 2 iš 3 mokytojų jautėsi nepasirengę kalbėti apie lytiškumą. Diskusijas kėlė ir programos turinys, kuris buvo linksniuojamas kaip nepakankamai šiuolaikiškas, neatitinkantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų.
Ši programa nuo naujų mokslo metų nebegalios. 2016 m. buvo patvirtinta naujoji Sveikatos, lytiškumo ir rengimo šeimai programa. Ne tik žmogaus teisių ir medicinos studentų organizacijos yra susirūpinusios programos turiniu. Tai rūpi visam jaunimui.
Naujosios programos turinys vis dar yra grįstas religija, o ne moksliniais tyrimais ir jaunimo interesais, susilaikymo nuo lytinių santykių nuostatomis. Kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad susilaikymu nuo lytinių santykių grįstos programos neskatina reikšmingo nesaugaus seksualinio elgesio pasikeitimo, nes svarbi informacijos dalis yra nuslepiama ar netinkamai pristatoma.
Kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad susilaikymu nuo lytinių santykių grįstos programos neskatina reikšmingo nesaugaus seksualinio elgesio pasikeitimo, nes svarbi informacijos dalis yra nuslepiama ar netinkamai pristatoma.
Vienas iš pavyzdžių – programos punktas, teigiantis, kad reikia „gerbti žmogaus gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties“. Jis kuria neigiamą požiūrį į legalius abortus, kaip moters teisę, bei skatina jų kriminalizavimą. Šis požiūris kitose Europos šalyse sukėlė negalių abortų skaičiaus išaugimą bei moterų patiriamas komplikacijas.
Nepaisant to, kad pavadinime nurodoma, jog programa rengia šeimos gyvenimui, pati sąvoka joje tereiškia bendrą vyro ir moters gyvenimą priėmus santuokos sakramentą. Projekte neįtraukta žmogaus lytinės ir seksualinės tapatybės tema, skiriama per mažai dėmesio lyčių lygiavertiškumo klausimams. Juk to negalima vertinti techniškai, tuo labiau sudaiktinant žmones, jų santykius ir jų prasmę.
Dar didesnius klausimus kelia programos įgyvendinimas. Rengimasis neturi baigtis dokumente, tai žymiai ilgesnis procesas, reikalaujantis daug žinių ir pasiruošimo. Programa turi įsigalioti šių metų rugsėjo pirmą, tačiau pedagogai dar nėra informuoti ir tinkamai ruošiami. O tiems, kurie rengiami, seminarai ir kursai vyksta Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete.
Tačiau kyla retoriniai klausimai, ar Katalikų teologijos fakultetas yra tikslingas pasirinkimas, siekiant turėti mokslu ir žiniomis grįstą programą?
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme rašoma, kad turi būti įgyvendintos visos LR Konstitucijoje įvardintos lygios žmonių teisės. Taigi bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lytinės orientacijos, įsitikinimų turi būti uždrausta. Tačiau ne tik įstatymais, bet ir suvokimu.
Diskriminacijos turi nelikti ir mūsų kasdienybėje, o tuo labiau – mokykloje. Aš, kaip jauna Lietuvos pilietė, noriu gyventi vakarietiškoje Lietuvoje, kurioje mes, mokiniai, supažindinami su lytiškumu pasitelkiant faktus ir mokslu grįstus įrodymus. Šalyje, kurioje nei vienas mokinys nėra diskriminuojamas dėl orientacijos ar pažiūrų. Šalyje, kurioje kritinis mąstymas yra ugdomas.
Deimantė Rimkutė yra Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkė, Lietuvos liberalaus jaunimo tarybos narė, ji dalyvavo Sveikatos, lytiškumo ir rengimo šeimai programos rašyme.
