Dabartinis su naktiniu gyvenimu susijusių problemų sprendimo reglamentavimas turi nemažai spragų. Gyventojai skundžiasi dėl triukšmo, naktinės industrijos atstovai dėl perteklinių policijos veiksmų, vakarėlių dalyviai dėl renginių sustabdymo. Spaudoje mėtomasi kritika policijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir jos politikams.
Ir tikrai, veiksmų imtis reikia. Drauge su politine komanda ėmėmės Naktinės ekonomikos komisijos steigimo, kito posėdžio metu svarstysime du dokumentus, kurie turėtų prisidėti prie problemų sprendimo, netrukus pradėsime rengti precedento neturinčią Naktinės ekonomikos strategiją.
Nedaugelis žino, kad šių naktinio gyvenimo problemų sprendimas susijęs ne vien su tais, kurie politiką įgyvendina ar tai padeda daryti. Pagrindinis naktinio gyvenimo žaidėjas mūsų politinėje sistemoje ir Seimas. Šiandien naktinį gyvenimą labiausiai reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas (toliau — įstatymas), Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau — kodeksas), kuriuos koreguoti šįkart Seimo narys M.Majauskas ir apsiėmė.
Triukšmo valdymo įstatymo pataisoje trūksta konkretumo
Įstatymo 13 straipsnyje M.Majauskas siūlo įtvirtinti savivaldybių tarybos pareigą privalomai svarstyti pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų <...> ūkinės veiklos ribojimą. Tokios pareigos įtvirtinimas situacijos nepagerins.
Pirmiausia reikia apgalvoti reglamentavimo veikimo mechanizmą ir jo įgyvendinimo realumą, kuris šiuo metu nenumatytas. Veiklos ribojimo nuostata egzistuoja ir šiandien, tačiau jau dabar praktinis šios pareigos įgyvendinimas Vilniaus miesto savivaldybės lygmenyje sunkiai įmanomas. Savivaldybė vienintelį kartą 2012 metais bandė riboti veiklą ir pernai teismuose galutinai šią bylą pralaimėjo.
Reikia daugiau Administracinių nusižengimo kodekso pataisų
Kitoje pataisoje, numatytoje Kodekso 48 str., siūloma kelti baudas triukšmaujantiems. Ir iš tiesų, ekonominiai rodikliai kyla, baudose numatomos sumos nuvertėja. Šie M.Majausko pateikti argumentai gali būti naudojami ne vien šios nuostatos, o visų kodekse numatytų sankcijų peržvelgimui.
Svarbu kelti ne tik baudų dydį. Siekiant tinkamai sureguliuoti baudimą už triukšmo lygio viršijimą, dar reikšmingiau imtis papankamų priemonių teisinės atsakomybės principo neišvengiamumo užtikrinimui bei atsižvelgti į dabartinės Kodekso taikymo iššūkius.
Šiandien viena pagrindinių kodekso nuostatų problemų nubaudimo įgyvendinimas. Nubaudimas šiandien priklauso ne nuo pareigūnų veiksmų, o nuo pažeidėjo noro būti nubaustam. Procesinių dokumentų įteikimas kodekse numatytas tik registruotu laišku, kuris turi būti įteikiamas asmeniškai. Pažeidėjui atsiėmus registruotus laiškus pašte, asmuo gali būti nubaustas. Tokia sistema palanki piktnaudžiaujantiems įstatymais, kadangi baudžiamojo pobūdžio priemonės tampa taikomos tik taisyklėms paklustantiems žmonėms.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato kelis straipsnius, kuriuos galima taikyti triukšmo rodiklius pažeidžiantiems ir viešąją rimtį trukdantiems asmenims. Dažnai klubai, barai ir panašaus pobūdžio verslai baudžiami taikant ne Kodekso 48 straipsnį, kuris numato Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimą, o 488 straipsnį.
Kodekso 488 straipsnis numato viešosios rimties trikdymą ir yra taikomas fiziniams asmenims, pvz., baro darbuotojui, padavėjui, garso specialistui, nors iš tiesų už pažeidimus turėtų atsakyti verslo savininkas. Pareigūnai renkasi šį straipsnį, kadangi jo taikymas lengvenis, tačiau tikrai nėra tikslingesnis. Jis buvo kuriamas siekiant sudrausminti asmenis, kurie triukšmą skleidžia ne dėl su verslu susijusių priežasčių. Šiandien Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato juridinių asmenų atsakomybės dėl tokio pobūdžio pažeidimų.
Trys užduotys Seimui
Pirmiausiai, reikėtų keisti oficialių dokumentų įteikimo būdus, koreguojant jau šiandien veikiančią el. pristatymo sistemą bei įteisinant individualią asmens dokumentų tikrinimo pareigą, kuri dabar įstatymo leidėjo nenumatoma. Galima būtų sekti Estijos pavyzdžiu, kurioje, priešingai nei Lietuvoje, elektroninio pašto dėžutė privaloma kiekvienam. Gauti procesiniai dokumentai būtų traktuojami kaip oficialus dokumento įteikimas. Kadangi el. pašto dėžutė Lietuvoje — savanoriška, piktybiniai pažeidėjai nėra suinteresuoti jos turėjimu, o problema lieka nesprendžiama.
Nubaudimas šiandien priklauso ne nuo pareigūnų veiksmų, o nuo pažeidėjo noro būti nubaustam.
Visų antra, būtų svarbu Teisingumo ministerijos reikalauti peržvelgti visas kodekse numatomas, numatant jų didinimą, kad neliktų baudų, kurių skyrimas būtų nuostolingas valstybei. Juk už šiuos veiksmus pareigūnai gauna darbo užmokestį, reikalingi kompiuteriai ir kitos priemonės pažeidimų fiksavimui bei baudų skyrimui ir išieškojimui. Šiuo metu kai kurių baudos siekia 5 eurus, o tokiu atveju nubaudžiamas ne pažeidėjas, bet likusi visuomenės dalis. Taigi, įstatymų leidėjas turi numatyti aiškią indeksavimo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į infliaciją ir / ar kitus rodiklius.
Trečia, itin svarbu užtikrinti, kad Kodekse atsirastų ir verslų — juridinių asmenų — atsakomybė, kuri būtų įtvirtinta Kodekso 48 straipsnyje. Taip pat reikėtų identifikuoti, kad ydingai taikomame 488 straipsnyje nebeliktų galimybės bausti asmenis, kurie veikia verslo naudai. Taip užtikrinsime įstatymo taikymo efektyvumą bei didinsime verslo atsakomybę.
Savivalda turi siekti dirbti drauge su Seimu. Tik bendradarbiaudami pasieksime Vilniui ir visai Lietuvai teigiamų pokyčių! Vilniaus miesto savivaldybės Naktinės ekonomikos komisija jau rengia Penkių žingsnių programą, kurioje bus numatytos idėjos, prisidedančios prie naktinių problemų sprendimo. Tikimės pozityvių pokyčių ir Seime.
Deimantė Rimkutė yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
