Tokią išvadą daryti mane drąsina senyva moteris juodu paltu žiemą ar žalsvu lietpalčiu šiltesnėmis dienomis stoviniuojanti Trakų ar Vilniaus gatvėse. Akordeonu ji negroja, tiesiog stovi ištiesusi delną ir akis pakelia tik tada, kai į jį ar suadytą kumštinę pirštinę įkrenta banknotas ar moneta.
Niekas nežino, koks buvo jų gyvenimas – kur ir kiek laiko jie dirbo, ką veikė paskutinius darbingo amžiaus metus. Tačiau akivaizdu, jog to nepakako, kad dabartį jie galėtų leisti kitaip.
Ar žinote, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, vidutinė senatvės pensija šių metų vasaros pabaigoje siekė 824 litus per mėnesį? Maždaug tokią sumą išleidžia ir studentai, gyvenantys bendrabučiuose, sveiki ir su reguliariai mamos papildomu šaldytuvu. Tuo tarpu didžiąją dalį (79 proc.) šalies senjorų išlaidų sudaro būtinosios reikmės – maistas, būsto išlaikymas, sveikata ir transportas. Ar Jums tokios sumos užtektų? Jei atsakėte taip, greičiausiai šiuo metu gaunate dar mažiau, o tai reiškia didelę tikimybę, jog ir jūsų pensija nesiektų 824 litų per mėnesį.
Ar Jums tokios sumos užtektų? Jei atsakėte taip, greičiausiai šiuo metu gaunate dar mažiau, o tai reiškia didelę tikimybę, jog ir jūsų pensija nesiektų 824 litų per mėnesį.
Bet pensijos dydį prognozuoti sudėtinga. Kaip ir tai, kiek bus mokančiųjų įmokas Sodrai tuo metu, kai jūs būsite pensijoje ir kiek reikės Sodrai mokėti išmokų – juk lietuviai taip mėgsta pašalpas, bet ne mokesčių mokėjimą. Vis dėlto, remiantis prognozėmis, jog per ateinančius 50 metų vyrų gyvenimo trukmė pailgės daugiau nei trylika metų – iki 80,7, moterų – nuo 78,6 iki 87,1 metų, o gimstamumo rodiklis iki normalaus (kai gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus) nesugrįš, tikėtis, jog minėti rodikliai pakryps būsimiems pensininkams naudinga linkme, būtų naivu.
Taigi, svarstant argumentus už ir prieš savarankišką kaupimą pensijai, reikėtų neužmiršti, jog nė vienas mūsų Sodroje neturime kaupiamųjų sąskaitų. Veikia vadinamoji kartų solidarumo ir einamojo finansavimo (angl. pay-as-you-go) sistema, t.y. einamosios išlaidos finansuojamos iš einamųjų pajamų. Tad nesvarbu, koks finansiškai sėkmingas esate šiuo metu – jūsų valstybinė senatvės pensija priklausys nuo to, koks finansiškai sėkmingas būsite iki pensijos ir kiek geranoriški bei finansiškai sėkmingi bus to meto dirbantieji. Kiekvienam derėtų atminti, jog aplinkybėmis – kad viskas seksis gerai, kad prieš jums išeinant į pensiją šalyje nebus recesijos, kad turėsite darbą – pasikliauti negalima. Ramią ir sočią pensiją gali užtikrinti tik išankstinis ruošimasis jai ir lėšos, kurias būsite spėję sukaupti.
Šis komentaras neskirtas apraudoti skurdžią dabartinių senjorų dalią. Šis komentaras skirtas priminti dar dirbantiems, ypač jaunimui, pasirūpinti, kad tai nebūtų jūsų gyvenimo istorijos. Visi kaupiantieji II pensijų pakopoje turi dar mėnesį priimti sprendimą, kaip toliau kaupti pensijai. Informacija apie variantus prieinama tiek finansinių institucijų padaliniuose, tiek internete – pasinaudokite ja. Žinoma, niekas negali duoti garantijos, jog ši reforma nebus reformuota ar atšaukta, bet šiandien ir kiekvieną dieną turime padaryti tai, kas įmanoma ir geriausia mūsų ateičiai. Jei II pensijų pakopa neprieinama ar nepriimtina, tai ne vienintelis būdas ruoštis pensijai. Svarbiausia – ruoškitės jai!
O jei manote ar tikite, kad kažkas kitas pasirūpins jūsų pensija, oria senatve ir daugiau nei nemokama kelione greitosios medicinos pagalbos automobiliu ar recepto išrašymu, geriau jau dabar pradėkite mokytis groti akordeonu.
Deimantė Urbonaitė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė
