Žinoma, taip iš dalies yra dėl to, kad dauguma darbo ginčų jau trejus metus visų pirma nagrinėjami darbo ginčų komisijose prie teritorinių darbo inspekcijų, o tik vėliau, nepavykus jų išspręsti, nesutarimai patenka į teismus. Tiesiai į teismą keliauja tik sudėtingesnės atleidimo, nušalinimo nuo darbo ir ginčų tarp bendrovės ir bendrovės vadovo bylos.
Nesutinkant su komisijos sprendimu ar sudėtingesnių ginčų atvejais teismui ieškinį galima pateikti ne tik atsakovo buveinės teisme, bet ir ten, kur darbas buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.
Kaip žinia, darbuotojas neturi mokėti žyminio mokesčio, tačiau pralaimėjimo atveju šiai ginčo šaliai tenka apmokėti laimėtojo išlaidas advokatui, tad kreipimosi į teismą būtinybę bet kokiu atveju reikia gerai apmąstyti.
Darbo santykių bylos teismuose nagrinėjamos žodine tvarka: išklausomos bylos šalys, teismas gali prašyti papildomų įrodymų, tenkinti prašymus ir pan. Nors paprastai tokie nesutarimai išnagrinėjami per tris mėnesius ir pakanka vos poros posėdžių, sudėtingesnės bylos trunka kur kas ilgiau. Taigi norėtųsi palinkėti dėl darbo santykių iš viso nesiginčyti ir problemas spręsti taikiai.
Kaip tai padaryti? Derėtų darbo sutartyje kuo aiškiau išdėstyti savo lūkesčius, ketinimus, susitarti dėl darbo grafiko, apmokėjimo tvarkos ir kitų sąlygų, jų laikytis ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis.
Didžiausia rizika susiginčyti kyla tada, kai darbdaviai ir darbuotojai skirtingai supranta, savaip interpretuoja savo pareigas ir įsipareigojimus. Pavyzdžiui, teismams neretai tenka nagrinėti ginčus, kilusius dėl atleidimo iš darbo už drausmės pažeidimus, ir spręsti, ar tam tikroje byloje drausmės pažeidimas pagrįstai laikomas priežastimi atleisti iš darbo. Pavyzdžiui, darbuotojo negalima atleisti vien už tai, kad jis neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas, tačiau besąlyginiu pagrindu atleisti yra neblaivumas darbe, vagystė ar kiti šiurkštūs įstatymų pažeidimai.
Net jei ginčas su darbdaviu pakliuvo į teismą, tai dar nereiškia, kad iš mūšio lauko būtinai kas nors išeis sužeistas. Jei tik kilo mintis bylą baigti taikiai ir kuo greičiau bei pigiau, visuomet galima pasiteirauti ją nagrinėjančio teisėjo, savo advokato ar tiesiog teismo: gal ginčą galima išspręsti teisminės mediacijos būdu? Kas yra teisminė mediacija (nemokama teismų teikiama paslauga – taikusis tarpininkavimas) ir kokios jos pasirinkimo galimybes, galima sužinoti čia.
Diana Labokaitė yra Kauno apygardos teismo teisėja