Tikėtina, kad įmonių plėtra išliks paremta organiniu augimu, o didesnius investicinius projektus išvysime tik tuomet, kai bus itin tvirtas jų komercinės sėkmės pagrindimas. Prognozuojama, kad paklausa investicijoms paspartės antroje metų pusėje, o bendras metinis investicijų augimas turėtų siekti 5-6 procentus.
Krizės pamokos nepamirštos
Panašu, jog 2008-2009 metų krizės pamokos vis dar yra verslininkų atmintyje ir įmonės stengiasi subalansuotai naudotis kreditiniais resursais. Geopolitinė situacija, tikėtina, yra pagrindinis šalies ekonomikos augimo stabdis. Kitos aplinkybės yra kaip niekada palankios ūkio plėtrai.
Tokioje aplinkoje šių metų lūkesčius turbūt galima pavadinti „racionaliai pozityviais“.
Plėtra stabdo tik įvykiai Ukrainoje?
Pirmiausia, reikėtų pastebėti, jog pinigų kaina šiuo metu yra istorinėse žemumose, kreditų institucijos disponuoja dideliu pinigu pertekliumi, kurį yra pasirengusios skolinti, mažėja energetinių resursų kainos.
Antra nemažiau pozityvi aplinkybė Lietuvos verslui yra euro įvedimas, taupantis tiek finansinius kaštus, tiek didinantis pinigų judėjimo greitį, gerinantis šalies įvaizdį užsienio investuotojams bei prekybos partneriams.
Todėl panašu, kad tolimesni geopolitinės situacijos pokyčiai ir toliau išliks pagrindiniu Lietuvos verslininku lūkesčių vektoriumi.
Kas buvo pirmūnai?
Galima išskirti dvi pagrindines industrijas, kurios rodė didesnį aktyvumą praėjusiais metais. Visų pirma nekilnojamo turto plėtotojai buvo aktyviausi nuo 2008 metų. Tačiau tikėtina, kad tokia sparti nekilnojamo turto plėtra šiek tiek lėtės. Ypač tai susiję su gyvenamojo busto pasiūlos išaugimu.
Gamybinių pajėgumų panaudojimas Lietuvoje yra istorinėse aukštumose, kitaip tariant – paklausa investicijoms išlieka aukšta.
Kitas 2014 metais aktyvus sektorius buvo energetikos. Tai lėmė tiek bendra energetikos ūkio pertvarka, tiek individualus investiciniai projektai. Tikėtina, kad energetikos sektorius išliks gana aktyvus ir šiais metais.
Kokių metų tikimasi?
Geopolitiniai veiksniai buvo pagrindiniai, lėmę įmonių pasiryžimą investuoti. Geopolitinei įtampai paaštrėjus metų viduryje, tai iš karto atsiliepė verslo lūkesčiams ir investicijų augimo tempui.
Aiškiai matoma, kad įmonių pasiryžimas investuoti „atšalo“ antroje 2014 metų pusėje (pirmoje metų pusėje investicijos plėtėsi net 13 proc., tačiau antroje pusėje sulėtėjo iki 4,5 proc.). Metų pabaigoje fiksuotas dar stipresnis verslo lūkesčių sumažėjimas dėl žemyn pradėjusios riedėti Rusijos ekonomikos ir smarkiai kritusio rublio.
Kita vertus, reikėtų pastebėti, kad gamybinių pajėgumų panaudojimas Lietuvoje yra istorinėse aukštumose, kitaip tariant – paklausa investicijoms išlieka aukšta. Todėl geopolitinei įtampai atslūgus bei bent iš dalies atsistačius paklausai Rusijos rinkoje, tikėtina, kad įmonės aktyviau imsis investicinių projektų, kuriuos pastaruoju metu buvo pristabdžiusios.
Eliminavus radikalių geopolitinių pokyčių tikimybę, tikėtina, kad 2015 metai turėtų būti panašūs į 2014 metus, prognozuojamas nuosaikus įmonių investicijų augimas, o kreditinių resursų naudojimas turėtų išlikti panašus į praėjusių metų. Tuo tarpu tiek faktiniams ekonomikos rodikliams, tiek lūkesčiams, didžiausią įtaką darys regiono geopolitinės situacijos būklė.
Dinas Petrikas yra „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos direktorius
