Ekonominius Lietuvos-Rusijos santykius neišvengiamai užaštrina ir Europos Sąjungos (ES) ekonominės sankcijos Rusijai. Tuo pačiu metu ekonomistai įspėja, kad euro zonos, kurios nare Lietuva taps 2015 m. sausio 1 d., ir ypač jos pagrindinės narės – Vokietijos – ekonomiką yra ištikusi stagnacija, galinti turėti juntamą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikos augimui, kuris palyginus tebeišlieka kur kas spartesnis nei euro zonos senbuvių.
Kaip susitvarkyti su Rusijos embargu Lietuvos eksportui, daugiausia maisto produktų, į Rusiją bei kitomis įvairiomis ekonominio spaudimo priemonėmis, kurias Rusija naudoja savo ekonomikos politikoje Lietuvos atžvilgiu?
Prekyba su Rusija beveik visus 25 nepriklausomybės metus Lietuvai buvo ypač svarbi. Iki ES-Rusijos abipusių ekonominių sankcijų Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė 20,8 proc., t.y., penktadalį, nuo viso šalies eksporto.
Kokia situacija po Rusijos paskelbto ES, JAV ir kitų Vakarų šalių prekių embargo? Paanalizuokime jų poveikį bene pagrindiniam kintamajam – žemės ūkio produkcijai.
Rusija yra antra pagal dydį (po JAV) ES žemės ūkio produktų eksporto rinka – iš viso ji sudaro 10 proc. ES žemės ūkio eksporto. Pažymėtina, kad 73 proc. ES eksporto sudaro būtent Rusijos uždrausti žemės ūkio produktai.
Tarp labiausiai pažeistų šalių akivaizdžiai išsiskiria Baltijos šalys. Dėl istorinių priežasčių jų žemės ūkio sektorius ir jo produkcija yra glaudžiai susijusi su Rusijos rinka. Nuo embargo nukentėjo ne vien tik gamintojai ar perdirbėjai, bet ir vežėjai.
Kaip bendrame ES kontekste atrodo būtent Lietuva? Ji yra labiausiai pažeista! 2013 m. duomenimis, į Rusijos embargo sąrašą patenkančių produktų mes eksportavome už 910 mln. eurų.
Pažvelkime, kaip bendrame ES kontekste atrodo būtent Lietuva? Ji yra labiausiai pažeista! 2013 m. duomenimis, į Rusijos embargo sąrašą patenkančių produktų mes eksportavome už 910 mln. eurų (t.y., 3,7 proc. nuo viso Lietuvos eksporto bei 2,7 proc. šalies BVP).
Palyginkime su kitomis valstybėmis. Norvegija eksportavo į Rusiją už 838 mln. eurų (0,7 proc. jos eksporto bei 0,2 proc. BVP). Lenkija eksportavo už 832 mln. eurų (0.5 proc. jos eksporto bei 0,2 proc. BVP), Vokietija atitinkamai – už 554 mln. eurų, 0.1 proc., 0,1 proc.).
Kaip šioje šalių grupėje atrodo mūsų kaimynai latviai ir estai? Estija eksportavo į Rusiją už 72 mln. eurų (t.y., 0,6 proc. jų eksporto bei 0.4 proc. nuo jų BVP). Latvija – už 67 mln. eurų (t.y., 0.6 proc. viso jos eksporto bei 0.3 proc. jos BVP.
Šie skaičiai neleidžia niekam suabejoti – Lietuva savo praradimais akivaizdžiai lenkia net savo Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją. Lenkia ne procentais, o kartais!
Kokie Lietuvos Vyriausybės namų darbai padaryti? O padaryta tikrai nemažai!
Viskas nuo pradžių. Iš karto po 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos paskelbto prekių embargo Lietuva per 1,5 savaitės paruošia atsaką – Vyriausybės rekomendacijas, kaip 2014–2015 metais įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos sankcijų ES ir kt. valstybių importui.
Rekomendacijų veiksmų plane numatytomis priemonėmis siekiama padėti verslo atstovams ieškoti naujų verslo rinkų ir verslo partnerių, pagerinti priėjimą prie finansavimo šaltinių ir stiprinti ekonominį atstovavimą užsienyje.
Veiksmų plano įgyvendinimą ir mėnesinį ataskaitų Vyriausybei teikimą koordinuoja Ūkio ministerija. Darbai pavedami pagrindinėms 6 ministerijoms: Užsienio reikalų, Žemės ūkio, Ūkio, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ir jų įstaigoms.
Įgyvendinimui jau yra skirta 222,5 mln. litų. Žemės ūkio ministerija dar tariasi su Europos Komisija dėl papildomų lėšų. Seimas paspartino įstatymų leidybą (rugsėjo 23 d. LR Seimas pritarė gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimui) ir įteisino ritualinį skerdimą, kuris atveria Lietuvai naujas eksporto rinkas, nuo 2015 m. Vyriausybė ir valstybinės institucijos visu tempu darbuojasi toliau.
Dabar didžiausias iššūkis kyla mūsų verslui. Tai – ir alternatyvių rinkų paieška, ir gebėjimas į tas naujas rinktas įeiti bei įsitvirtinti.
Dabar didžiausias iššūkis kyla mūsų verslui. Tai – ir alternatyvių rinkų paieška, ir gebėjimas į tas naujas rinktas įeiti bei įsitvirtinti. Čia juk reikia ne tik sukurti savo prekės ženklą, bet ir įtikinti vartotoją jo paragauti ir galų gale priprasti.
O gal mūsų pienininkai ir mėsininkai, o gal ir daržovių augintojai galėtų bandyti kooperuotis ir stengtis sukti vieną bendrą Lietuvišką “brandą”? Į tokius klausimus atsakyti ir iššūkius priimti privalės pats verslas.
Aš tikiu mūsų verslininkų darbštumu ir kūrybingumu, tačiau jam reikia pagalbos. Tam būtinas visų Pasaulio lietuvių susitelkimas. Juk didžiausias potencialas yra mūsų žmonės, lietuviai, žmonės turintys lietuviškas šaknis ir įkūrę verslus užsienyje.
Kreipiuosi į visus pasaulio lietuvius, į visus, kuriuos sieja Lietuva, jos istorija, kultūra bei kalba. Stiprinkime ryšius lietuvių bendruomenėse, aktyviau ir nuoširdžiau keiskimės verslo informacija tarpusavyje. Kvieskime atvykti čia ir susipažinti su Lietuvos investiciniu klimatu savo verslo kolegas. Vaišinkime užsienio kolegas savo nepakartojamais pieno produktais: sūreliais, jogurtais, varške bei pienu.
Mes niekada nepasidavėme, ir šis iššūkis mus padarys dar stipresniais! Todėl šiandien siūlau diskutuoti labai konkrečiai, kaip lietuviškas verslas visame pasaulyje galėtų solidarizuotis ir išspręsti šiuos iššūkius kartu.
Domas Petrulis yra Seimo LSDP frakcijos narys, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas
