Nors nuo „juodojo“ antradienio padėtis Rusijoje šiek tiek sušvelnėjo, ekonominė situacija šalyje išlieka labai trapi. Dėl smarkiai nuvertėjusio rublio kyla vartojimo prekių kainos, o hiperinfliacijos baubą dar dauguma gyventojų mena iš Rusijos krizės laikų.
Aukštos palūkanų normos ir nuvertėjęs rublis sukelia sunkumų paskolų turėtojams ir finansiniam sektoriui, o silpnesni bankai gali tapti nemokūs.
Rusijos institucijos iš paskutiniųjų bando šiai panikai užbėgti už akių ir kuris laikas jau degina oficialiąsias atsargas. Jos jau susitraukė nuo 537 mlrd. dolerių 2013 m. sausį iki 416 mlrd. šį mėnesį, be to, arti pusės šių rezervų yra nelikvidūs.
Norėdamas sustabdyti valiutos griūtį, Rusijos Centrinis Bankas pakėlė bazinę palūkanų normą net 6,5 proc. punkto iki 17 procentų. Aukšta palūkanų norma atbaido spekuliantų pozicijas prieš rublį, tačiau iškyla kitos problemos. Aukštos palūkanų normos ir nuvertėjęs rublis sukelia sunkumų paskolų turėtojams ir finansiniam sektoriui, o silpnesni bankai gali tapti nemokūs.
Taigi, priešingai nei norėtų tikėti Rusijos vadovai, geopolitika ir nepasitikėjimas Rusijos valdžia, o ne naftos kaina, yra svarbiausias veiksnys Rusijos krizėje. Smunkanti nafta tik paaštrino opias ūkio problemas šalyje.
Prisidėjo geopolitinis veiksnys
Taigi, kiek rublio kursą įtakoja naftos kaina, ir kiek geopolitika?
Iki Krymo aneksijos rublio-dolerio kurso svyravimus puikiai paaiškino atitinkami bendros infliacijos indeksai ir reali naftos kaina.
Taigi priešingai nei norėtų tikėti Rusijos vadovai, geopolitika ir nepasitikėjimas Rusijos valdžia, o ne naftos kaina, yra svarbiausias veiksnys Rusijos krizėje. Smunkanti nafta tik paaštrino opias ūkio problemas šalyje.
Nenuostabu, kad nuo 2014 m. pirmojo ketvirčio rublio kursas pradėjo skirtis nuo mūsų modelio įverčio dėl Rusijos konfrontacijos su vakarais – rublio kurse atsirado geopolitinis veiksnys.
Remiantis šiuo metu stebima 60 dolerių už barelį Brent naftos kaina, mūsų vertinimu, taikios Rusijos rublio kursas būtų 41 rublis už dolerį. Visas kitas skirtumas – tai Rusijos agresijos įtaka.
Taigi priešingai nei norėtų tikėti Rusijos vadovai, geopolitika ir nepasitikėjimas Rusijos valdžia, o ne naftos kaina, yra svarbiausias veiksnys Rusijos krizėje. Smunkanti nafta tik paaštrino opias ūkio problemas šalyje.
Vystymosi scenarijus: kuriuo keliu eis?
Šių metų pradžioje prasidėjus Rusijos-Ukrainos geopolitiniam konfliktui, sudarėme kelis pagrindinius vystymosi scenarijus, kuriuos, tiesa, teko pakoreguoti dėl su logika stipriai prasilenkiančių Rusijos valdžios sprendimų.
Status quo scenarijuje, prie esamų naftos kainų ir vakarų sankcijų, Rusija puls į recesiją, sumažės gyventojų perkamoji galia, išaugs nedarbas. Vilties teikia tik tai, kad didės nepasitenkinimas esama valdžia, kuris galbūt gali iššaukti politikos pokyčius.
Teigiamame scenarijuje Rusija nutrauktų savo agresiją Ukrainoje, šito pasekoje palaipsniui grįžtų užsienio kapitalas, atsigautų rublis, ir sumažėtų infliacija. Tokio scenarijaus pliusai Rusijos ekonomikai ir žmonių gerovei yra akivaizdūs, bet ar užsispyrusi Rusijos valdžia bus linkusi nusileisti?
Donatas Brazdžius yra DNB banko vyresnysis analitikas
