Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo 37,8% jaunų žmonių. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais, jaunimo nuo 18 iki 35 metų aktyvumas išaugo apie du kartus, tuomet valią išreiškė tik 18%.
Prieš 2016 m. rinkimus viešojoje erdvėje buvo nemažai skeptiškai nusiteikusių piliečių. Pastarieji tikino, kad didelis jaunimo susidomėjimas viešojoje erdvėje nebūtinai reiškia dėmesio konvertavimą į realų, aktyvų jaunimo balsavimą.
Tikėjau, kad daug jaunų žmonių eis balsuoti šiuose rinkimuose. Po pirmojo rinkimų turo pripažįstu, kad iš dalies skeptikai buvo teisūs. Taip, rezultatas geras ir turime pasidžiaugti. Privalome padėkoti didžiulį darbą atlikusiems visuomeniniams judėjimams, vis didesnę kokybę rodančiai žiniasklaidai, viešosios erdvės nuomonių lyderiams, žurnalistams, socialinių tinklų aktyvistams ir kitiems. Tačiau tam, kad galėtume plačia šypsena pasidžiaugti stulbinamais jaunimo aktyvumo renkant valdžią rezultatais, teks įdėti daug nuoseklaus darbo.
Pirmajame rinkimų ture iš 10 jaunų žmonių balsavo tik apie 4. Tai nėra daug, tačiau tai – rekordinis aktyvumas. Toks aktyvumas asocijuojasi su stipriu penketuku pažymių knygelėje, gautu per mėgstamos disciplinos atsiskaitymo darbą mokykloje. Lyg pasiruošęs egzaminui gerai, tačiau rezultatas ne toks, kokio tikėtasi.
Suvokiu, kad šiuo atveju dešimtuką pasiekti yra sunku, tačiau vis tiek reikia pasitempti. Įsivaizduokime 100 jaunų žmonių vienoje vietoje, mokykloje, gatvėje ar bendruomenėje. Balsuoja 38 (37,8%), o 62 (62,2%) stovi pavėsy ir tai yra didžioji dauguma, kuri nebalsuoja. Sprendimą už jaunąją Lietuvos ateities kartą priima mažuma.
Pirmajame rinkimų ture iš 10 jaunų žmonių balsavo tik apie 4. Tai nėra daug, tačiau tai – rekordinis aktyvumas. Antrajame rinkimų ture iš 10 jaunų žmonių balsavo tik apie 2.
Antrajame rinkimų ture iš 10 jaunų žmonių balsavo tik apie 2 (23,7%). Per 100 tūkstančių jaunų rinkėjų mažiau nei pirmajame ture.
Brexit rezultatas Didžiojoje Britanijoje, kai piliečiai dar šiais metais balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, parodė, ką gali nulemti palyginti mažas jaunų rinkėjų aktyvumas. Britų senjorų karta priėmė sprendimą už jaunąją kartą. Ironiška, kad jaunoji karta su sprendimu gyvens daug ilgiau už sprendimą nulėmusius senjorus.
Tikrai nesakau, kad visi senjorai mąsto siaurai, pažįstu daug puikių įvairaus amžiaus žmonių. Tačiau manau, kad jaunimo aktyvumas rinkimuose yra ypač svarbus dėl ateities perspektyvų. Jauna karta stato ateities pamatus. Kiekvienai valstybei kaip oro reikia šiuolaikiškai ir pilietiškai mąstančių žmonių, kurie įsitraukia į Valstybės sprendimų priėmimą.
Jaunimo balsų potencialas neapsisprendimo pavėsy gali padaryti labai didelę įtaką šalies raidai, partijų lyderių ir struktūriniams pokyčiams, apskritai politikos kokybei. Pagal VRK rinkėjų statistinę informaciją pagal amžiaus grupes ir lytį (anot VRK, duomenys bus patikslinti, bet tendencijos nesikeis), atkreipkime dėmesį į šiuos skaičius:
2016 m. pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo daugiau nei 1 230 000 Lietuvos piliečių.
Jaunimo (18-35 metų vyrų ir moterų) pirmajame rinkimų ture balsuoti atėjo 258 494 (37,8 %) ir 425 933 (62,2 %) liko nebalsavę, neapsisprendimo pavėsy.
Nuo bendro rinkėjų skaičiaus pirmajame rinkimų ture jaunimo balsai sudarė 21%.
Jaunimo antrajame rinkimų ture balsuoti atėjo 156 757 (23,7%) ir 497 443 (76,3%) neatėjo. Daugiau nei 100 tūkstančių mažiau nei pirmajame ture.
Nuo bendro rinkėjų skaičiaus antrajame rinkimų ture jaunimo balsai sudarė 17%.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pirmajame rinkimų ture surinko daugiausiai – 276 275 balsus.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ surinko mažiausiai balsų ir per plauką perkopė 5% ribą su 67 817 balsais.
Į rinkimų pirmąjį turą atėjusio jaunimo balsų skaičius beveik siekia dviejų, daugiausiai balsų daugiamandatėje apygardoje surinkusių partijų („Tėvynės sąjunga“ ir LVŽS) balsų skaičių.
Į rinkimų pirmąjį turą neatėjo ~425 933 jauni rinkėjai, o į antrąjį neatėjo ~500 tūkstančių. Jų balsų skaičius sudaro daugiau nei 1,5 karto Tėvynės sąjungos balsų, daugiau nei 6 kartus už partiją „Tvarka ir teisingumas“.
Akivaizdu, jeigu pavyktų neatėjusių jaunų rinkėjų skaičių paversti atėjusiais – jaunimas išrinktų apie pusę Seimo ir turėtų galimybę nušluoti populistines partijas bei neadekvačius kandidatus į politikos sąvartyną.
Daugiau nei 400 tūkst. jaunų, reiklių rinkėjų gali daryti įtaką kokybiškiems pokyčiams šalyje. Jaunimas gali tapti dominuojantis Lietuvos rinkėjų segmentas, kuris gerokai prisidėtų prie Lietuvos politikos formavimo. Kaip? Iš politinių partijų reikalautų kokybės, XXI amžiaus politinių lyderių ir elgesio kultūros. Partijos tiesiog neturėtų kito pasirinkimo kaip tik tenkinti dominuojančio rinkėjų segmento lūkesčius. Esu įsitikinęs, kad tai skatintų sveikesnį ir kokybiškesnį politinių partijų konkuravimą.
Esminis klausimas kitiems 4 (ir apskritai ateičiai) metams – „kodėl Lietuvoje nebalsuoja 62,2℅(antrajame ture dar mažiau) jaunimo ir kaip pasiekti tokį balsuojančio jaunimo skaičių?“. Atsakymas į klausimą „kodėl nebalsuoja?“ turbūt visiems panašus: nepasitikėjimas, protestas, informacijos trūkumas, mentalitetas, tėvų ir aplinkos įtaka, per mažas politikų dėmesys, informacijos ir švietimo trūkumas ir kt.
Lieka labai daug vietos ateities progresui. Reikia daug labiau skatinti pilietiškumą, balsavimo aktyvumą, ypač daug dėmesio skiriant gyvai diskusijai su jaunimu apie demokratinių procesų Valstybėje svarbą. Ypač svarbu į šį procesą įtraukti visuomenės nuomonių lyderius ir ne tik kelis mėnesius prieš rinkimus.
Reikia stiprios ir konkrečios švietimo sistemos dalies, kuri skatina jaunimą įsitraukti į demokratinius procesus, Valstybės procesų sprendimų priėmimą. Už ką balsuoti apsisprendžiame patys. Esminis klausimas, kurio neturėtų kilti jaunam valstybės piliečiui, „kodėl man reikia balsuoti?“. Tikiuosi, kad nauja šiuolaikiškų politikų karta nuoširdžiai dirbs šiuo klausimu, ypatingą dėmesį skirdami gyvam kontaktui su jaunąja karta.
Jeigu dažnam jaunam žmogui kils klausimas „už ką balsuot?“ – puiku, džiaukimės. Tai rodo susidomėjimą, skatina politines partijas kaip įmanoma stengtis, kad užsitarnautų reiklaus, jauno rinkėjo dėmesį. Tegul politikai varžosi dėl kokybiško turinio, kelia aukštus standartus sau ir konkurentams. Nuo to laimėsime visi, o daugiausia – mūsų valstybė.
Platesnė šypsena mus aplankys tada, kai kritinė jaunimo masė įsitrauks į valstybės sprendimų priėmimą, demokratinius procesus, kai rinkimuose balsuos bent 6 iš 10 jaunų žmonių nekeldami klausimo – „kodėl balsuoti ir kas man iš to?“. Manau, kad šis tikslas turėtų tapti vienu iš politinių partijų ir jų jaunimo bendruomenių artimiausių metų prioritetu.
Donatas Smailys yra TS-LKD Tarybos narys
