Gali kilti klausimas, kodėl ši istorija turėtų rūpėti verslui. Pradėti galima nuo vertybinių argumentų, kad mes visi esame moraliai atsakingi už tai, kaip gyvens ateinančios kartos. Jau šiandien galima rasti nemažai įkvepinančių pavyzdžių, kaip rinkos lyderiai tvarumo siekius integruoja į verslo strategijas. Jeigu ir tai neįtikina, į tvarumo temą galima pažvelgti ir iš pragmatinės perspektyvos.
Pasauliniai iššūkiai, su kuriais skatina kovoti Darnaus vystymosi tikslai, tampa vis svarbesne tema. Praėjusį penktadienį G.Thunberg įkvėptas judėjimas „Fridays for Future“ suorganizavo beveik 5000 protesto akcijų 156 pasaulio šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Preliminariais skaičiavimais, renginiuose dalyvavo beveik 5 mln. protestuotojų.
Šis aktyvus ir sąmoningas jaunimas – tai būsimi įmonių klientai ir darbuotojai. Rinkdamiesi paslaugas ar darbo vietas jie tikrai pasidomės, koks įmonės poveikis aplinkai ir kaip ji prisideda prie pozityvių pokyčių. Jiems rūpės viskas – nuo pakuočių, oro taršos iki tvarių inovacijų, darbo principų su tiekėjais ir lygių galimybių darbo vietoje.
Beje, praeitą penktadienį protestuoti į gatves išėjo ir 1800 „Amazon“ darbuotojų. Tokiu būdu jie viešai išreiškė nepasitenkinimą savo darbdaviu ir reikalavo, kad įmonė nebefinansuotų klimato krizę neigiančių lobistų ir politinių partijų, nedirbtų su naftos ir dujų pramone ir įsipareigotų iki 2030 metų visiškai panaikinti CO2 emisijas. Taigi, verslas, kuris nepakankamai rimtai žiūri į tvarumo iššūkius, jau šiandien gali patirti spaudimą iš įvairių visuomenės grupių ir savo darbuotojų.
Stipresnes poveikio priemones jau planuoja ir Europos institucijos. Oficialus žaliųjų veiklų sąrašas (angl. taxonomy) nustatys konkrečius tvarumo vertinimo kriterijus įvairiems verslo sektoriams. Numatoma, kad jis taps įrankiu investuotojams ir sprendimų priėmėjams bei paskatins didesnius investicijų srautas į tvarumo standartus atitinkančias įmones. Apskritai, daug ženklų rodo tai, kad naujajai Europos komisijai tvarumo tema bus prioritetinė. Dėmesio šiai sričiai neabejotinai sulauksime ir Lietuvoje.
Pasauliniai iššūkiai, su kuriais skatina kovoti Darnaus vystymosi tikslai, tampa vis svarbesne tema.
Sukanka lygiai 4 metai nuo dienos, kai 193 pasaulio valstybės susitarė dėl 17 Darnaus vystymosi tikslų. Visą šią savaitę pasaulio lyderiai Niujorke diskutuoja apie tai, kaip pagreitinti pernelyg lėtą progresą. Tuo pačiu Jungtinių tautų būstinėje vyksta ir verslo forumas, subūręs didžiausių ir įtakingiausių pasaulio įmonių vadovus. Forumas kelia daugelį neraminantį klausimą – kaip darnaus vystymosi pažadus paversti tikrove.
Tad kaip verslui tvarumo intencijas paversti realiais veiksmais? Pirmiausiai, reikia išsikelti pamatuojamus tikslus ir įvardinti, ką konkrečiai norime pasiekti. Pavyzdžiui, „Swedbank“ grupė nuo 2010 m. iki 2017 m. sumažino CO2 emisijas 50 proc. Turime tikslą iki 2020 m. šį rodiklį sumažinti dar 20 proc.
Antra – nebijokite klientams pasiūlyti tvarių naujovių. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį savo klientams Baltijos šalyse pristatėme „žaliojo“ lizingo iniciatyvą, skatinančią aplinkai draugiškus automobilius. Šiandien matome, kad sprendimas tikrai pasiteisino. Šiuo metu aktyviai svarstome apie „žalias“ iniciatyvas ir kitose banko paslaugų srityse.
Trečia – junkitės prie kolektyvinių tvarumo iniciatyvų. Tai padeda dar labiau prioretizuoti temą organizacijos viduje ir įkvepia didesniems darbams. Tą gerai pajutome, kai pasirašėme Jungtinių tautų Atsakingos bankininkystės principus*. Ir svarbiausia – integruokite tvarumo siekius į savo verslo strategiją ir veiklos planus.
Nebijokite klientams pasiūlyti tvarių naujovių.
Tvarumo pažadai bus prasmingi tik tada, kai matysime realius rezultatus. Tikiu, kad Lietuvos verslo bendruomenė jau turi pakankamai brandos ir drąsos, kad parodytų lyderystę šioje srityje.
Dovilė Grigienė yra „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė.
*Jungtinių tautų Atsakingos bankininkystės principai (UN Principles for Responsible Banking) paskelbti 2019 m. rugsėjo 22-23 d. vykusiame Jungtinių tautų Generalinės asamblėjos metu. Šių principų tikslas – sustiprinti finansų sektoriaus vaidmenį siekiant įgyvendinti pasaulinius Darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiau klimato susitarimą.
