Didžiausios Lietuvoje aukojimo internetu svetainės „Aukok.lt“ duomenimis, jau keletą metų iš eilės lapkričio ir gruodžio mėnesiais lietuviai paramos organizacijoms suaukoja beveik pusę tiek, kiek per likusius metų mėnesius. Ar labdara pasmerkta būti progine praktika ir kaip galėtume pakelti mūsų šalies aukojimo lygį?
Ne tik labdaros, bet ir savanorystės bei pagalbos kitiems aspektus kasmet vertina Didžiosios Britanijos labdaros organizacija „Charities Aid Foundation“. Jos sudarytame pasaulio dosnumo indekso sąraše Lietuva šiais metais vis dar yra viena iš paskutiniųjų, tačiau per metus jau pakilo per keletą vietų aukštyn. 2016 m. Lietuva yra 124 iš 140 šalių, o 2015 m. buvo tik 142 iš 144.
Remiantis „Aukok.lt“ duomenimis, pastaruosius metus fiksuojamos kur kas mažesnės aukojimų „duobės“ naujų metų pradžioje ar vidurvasarį, kai įprastai surenkama mažiausiai paramos. Šiemet planuojama, kad pasinaudodami šia aukojimo internetu platforma gyventojai labdaros organizacijoms skirs apie 400 tūkst. eurų.
Dalį šios paramos sumos sudaro ir „Swedbank“ klientų skirta parama, kurie per pastaruosius trejus metus įvairiems socialiniams projektams, gyvūnų globai ir priežiūrai, kultūros rėmimo iniciatyvoms paaukojo virš 100 tūkst eurų.
Pozityviai nuteikia smarkiai augantis aukojimas mobiliaisiais įrenginiais – jais atliekama iki pusės visų „Aukok.lt“ perlaidų. Paramos siekiančioms organizacijoms šios priemonės padeda atkreipti skubančio ir kasdieniais rūpesčiais užsiėmusio žmogaus dėmesį. Į tai atsižvelgiame ir mes, pavyzdžiui, „Swedbank“ interneto banke esančioje „Erdvėje geriems darbams“ prisidėti prie prasmingos iniciatyvos galima vos keliais mygtukų paspaudimais.
Svarbu pabrėžti tai, jog aukojimo kultūros proveržį skatiname bendromis jėgomis. Tam padeda ir žinomų žmonių įsitraukimas, ir ryškūs dideli socialiniai projektai bei didėjantis žmonių supratingumas, taip pat įvairios technologinės priemonės. Aukojimas nėra tik sezoninis atributas, kuomet prieš didžiausias metų šventės sukirba noras padaryti „kažką gero“. Aukoti ir nuolat skirti savo dėmesį bei laiką kitiems yra prasminga.
Psichologų tyrimais įrodyta, kad altruistiniai veiksmai padeda žmonėms jaustis laimingesniais. Tačiau dar didesnį prasmės pojūtį suteikia reikšmingoms iniciatyvoms paaukotas asmeninis laikas ir tiesioginė parama. Tuo įsitikinome drauge su daugiau nei 1400 banko darbuotojų susibūrę į „Gerų darbų vasaros“ projektą, kurio metu savanoriavome spręsdami bendruomenių problemas. Filantropija neapsiriboja kalėdiniu laikotarpiu, o parama, kurios stokoja visuomeninės organizacijos, turi ne tik piniginę išraišką.
Verslas, kaip ir vartotojai, vis noriau pasitelkia pažangias ir patogias galimybes savo socialinės atsakomybės projektams. Galbūt ir Lietuvoje netrukus atsiras daugiau „free-donation“ (angl. nemokama parama) programėlių, kurių pagalba, pavyzdžiui, vartotojų nueiti kilometrai ar įkeltos nuotraukos bus atitinkamai konvertuojamos į finansinę pagalbą paramos organizacijoms.
Geimifikacijos arba žaidimų principų išnaudojimas padėtų dar labiau pritraukti ne tik vadinamąją tūkstantmečio kartą, bet pakurstytų būsimųjų aukotojų – Z kartos – socialinę atsakomybę.
Dovilė Grigienė yra „Swedbank“ Lietuvoje vadovė
