Nepaisant to, kad Seimo Statuto 241 straipsnis dėl Asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo aiškiai numato: „Kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime“, ponas Pūkas vis tiek sugebėjo savo nesibaigiančiais žaidimais išmušti iš vėžių Seimo vadovybę ir vėl visas Seimas buvo įveltas į viešas patyčias ir proceso vilkinimą.
Nors dar 2017 m. gruodžio 19 dieną K.Pūkas buvo informuotas apie 2018 m. sausio 12 dienos posėdį, jo advokatė sugebėjo sausio 5 dieną nusipirkti bilietus į Argentiną, ir Seimas turėjo balsuodamas apsispręsti ar tai pakankamai svarbi priežastis dar kelis mėnesius mokėti mokesčių mokėtojų pinigus Konstituciją šiurkščiai pažeidusiam ir priesaiką sulaužiusiam Seimo nariui.
Kita vertus, gal turėtume nesistebėti, nes kai kurie Seimo nariai vaikščiojo Seimo koridoriais ir vyko įkalbinėjimas nebalsuoti už K.Pūko apkaltą nes jis esąs „geras vyras“ ir „nieko neišprievartavo“. Tai ar ne puiku būtų tiesiog pratęsti jau kone metus besitęsiantį gumos tempimą pasityčiojant dar ir iš Seimo statuto?
Labai simboliška, kad šiandien – Laisvės gynėjų dieną – Seimas atsidūrė tokioje situacijoje, kai turėjo parodyti, ar esame bent kiek panašūs į tą parlamentą, kurį lygiai prieš 27 metus sausio 13-ąją savo kūnais užstoję nuo sovietų tankų gynė Lietuvos žmonės, ar mes turime bent kiek savigarbos, ar mums bent kažką reiškia žmogaus orumas – moters orumas.
Tiesiai sakau, kad su didžiuliu nerimu laukiau atomazgos – ar Seimas nori ir gali apginti moterų, išdrįsusių pasipriešinti žeminimui ir priekabiavimui orumą, ar jis gerbia Tylos Laužytojų drąsą, ar jis pasirengęs atstatyti Tautos atstovybės reputaciją ir pamėginti pateisinti vardą Seimo, kurį kažkada gynėme, kurį gerbėme, nes jame dirbantys žmonės gerbė tuos, kurie šalo už parlamento sienų.
Per tuos dešimt mėnesių, kai dirbau kaip Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos pirmininkė, kaip Seimo atstovė Konstituciniame teisme, vėl ir vėl skaičiau moterų liudijimus ir svarsčiau kaip galima taip nė kiek neturėti padorumo, pagarbos kitam žmogui – pagaliau sau pačiam. Dalinuosi trumpa ištrauka iš Konstitucinio teismo sprendimo:
„Dėl diskriminacinio ir žeminančio žmogaus orumą priekabiavimo pobūdžio ir juo sukeliamų pasekmių Seimo nario elgesiu, kuris gali būti laikomas priekabiavimu, neišvengiamai žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas bei diskredituojama valstybės valdžia nepriklausomai nuo to, ar toks Seimo nario elgesys yra susijęs su jo parlamentine veikla arba naudojimusi konstituciniu Seimo nario statusu; toks Seimo nario elgesys, kuris gali būti laikomas priekabiavimu dėl lyties, inter alia seksualiniu priekabiavimu, laikytinas šiurkščiu Konstitucijos, inter alia jos 21 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 22 straipsnio 1, 4 dalių, 29 straipsnio nuostatų, pažeidimu, taip pat Seimo nario priesaikos sulaužymu“.
Štai taip Konstitucinio teismo įvertintas asmuo ėjo Seimo nario pareigas, puikiai žinodamas ką jis padarė drįso aktyviais veiksmais gaišinti savo apkaltos procesą ir toliau žeminti valstybę, kuriai „atstovauja“.
Ir visgi jam nepavyko. Šiandien Seimas sugebėjo susivienyti ir apginti tiek Lietuvos moterų orumą, tiek Seimo reputaciją. Opozicija ir pozicija vieningai neleido toliau tyčiotis ir vilkinti proceso – visų frakcijų atstovai vieningai pareiškė esantys pasiruošę klausimą išspręsti šiandien. Neabejoju, kad būtent dėl to, pamatęs, kad išsisukti nepavyks, ponas Pūkas paskelbė atsistatydinantis.
Viena vertus, užliejo palengvėjimo jausmas – pagaliau baigėsi braidymas po purvą, nebereikės klausytis melo ir išsisukinėjimų, pa-ga-liau!!! Kita vertus, jaučiu didžiulį dėkingumą toms drąsioms moterims, kurios turėjo ištverti dar didesnį spaudimą negu aš. Jei man, tiesiog dirbusiai savo darbą kaip Apkaltos komisijos pirmininkei ir Seimo atstovei Konstituciniame teisme teko išklausyti nesuvokiamų kaltinimų ir priekabių laviną, tai galiu tik įsivaizduoti kaip sunku buvo atlaikyti nukentėjusioms moterims – o jų dar laukia sunkus kelias toliau vykstant baudžiamajam procesui. Joms linkiu neprarasti drąsos, stiprybės ir kantrybės – tikiu, kad teisingumas Lietuvoje egzistuoja, kartais lėtai, kartais sunkiai jis ateina – bet neišvengiamai ateina.
Kai K.Pūkas pakilo į tribūną ir perskaitė savo atsistatydinimo pareiškimą – niekas neplojo ir nesidžiaugė. Niekas neturėjo vilčių, kad žmogus, kuris sąmoningai dėjo visas įmanomas pastangas kuo ilgiau likti poste, kurio nenusipelno ir kuo ilgiau gauti jam morališkai nepriklausantį atlyginimą, suprato savo veiksmų šlykštumą ir pajuto gėdą. Akivaizdu, kad supratęs, jog nepavyks išsisukti nuo mandato atėmimo jis pamėgino pasprukti nuo pašalinimo iš Seimo nario pareigų gėdos pats pasitraukdamas.
Tik per vėlu. Kas iš to, kad K.Pūkas paskutiniu momentu atsistatydinęs, išsaugojo teisę vėl kandidatuoti Seimo rinkimuose. Bet yra esminis BET – Lietuvos žmonės turi gebėjimą mąstyti. Tad ponas Pūkas, vadinantis save „šviesuliu“ ir „Kristum“ savo paties radijo laidose, nebegali pabėgti nuo tiesos – Konstitucinis teismas vieningai pasisakė, kad šis asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Baigta. Seimo rūmuose nuo šiandien švariau.
Dovilė Šakalienė yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė.
