Deficitas mažinamas didesniais mokesčiais
Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.
Tiesa, išlaidos didėja kur kas labiau. Dėl to biudžetas ir vėl bus deficitinis (deficitas sieks beveik 560 mln. eurų). Vėl išleisime daugiau nei surinksime. Vėl užprogramuota gyventi į skolą.
Palyginti su ankstesnės valdžios parengtu biudžeto projektu, nauja valdžia rado būdų biudžeto deficitą sumažinti vos 25 mln. eurų. Deficitas mažėja ne dėl to, kad mažinamos išlaidos (priešingai – jos dar labiau padidintos), bet dėl planų į biudžetą surinkti daugiau pajamų iš mokesčių. Konkrečiai – iš akcizų. Kitąmet už akcizines prekes (alkoholį, cigaretes) dėl padidintų mokesčių mokėsime daugiau. Ar dėl to tikrai pavyks surinkti daugiau pinigų – sunku pasakyti, galbūt. Tačiau kyla rizika, kad dalis vartotojų pabrangusias prekes pasirinks pirkti šešėlinėje rinkoje.
Deficitas mažėja ne dėl to, kad mažinamos išlaidos (priešingai – jos dar labiau padidintos), bet dėl planų į biudžetą surinkti daugiau pajamų iš mokesčių.
Be to, vienas ministras deklaruoja, kad akcizus kels net, jei tai reikš pajamų sumažėjimą. Bet čia pat planuoja didesnes pajamas iš akcizų. Tai dvigubų standartų ir nesusišnekėjimo pavyzdys, kuriuos sau nuolat leidžia valdžia.
Bet kokiu atveju, lengva padidinti pajamų surinkimo prognozę, vardan to, kad būtų galima „nepastebimai“ padidinti išlaidas ir dar pasigirti – „sumažinome“ deficitą. Biudžeto deficitas mažinamas didesniais mokesčiais, kitaip to net nepavadinsi.
Kodėl nepasirinktas kitas kelias, pavyzdžiui, surinkti daugiau pajamų iš valstybės turto valdymo? Juk viešasis sektorius disponuoja didelės vertės turtu (Finansų ministerijos duomenimis, viešojo sektoriaus turto vertė siekia 50 mlrd. eurų).
Tačiau ir ši valdžia pamiršo, kad efektyvus ir racionalus valstybės turto valdymas yra vienas iš būdų papildyti valstybės piniginę. Pavyzdžiui, valstybės valdomos įmonės yra vertos bent 5 mlrd. eurų, dar bent 1 mlrd. yra vertos savivaldybių valdomos įmonės. Tačiau iš jų į biudžetą kitąmet planuojama surinkti apie 100 mln. eurų dividendų. Nekeliamos didesnės ambicijos surinkti daugiau pajamų iš valdiškų įmonių valdymo, juk padidinti mokesčius kur kas paprasčiau, nei savus skatinti dirbti geriau.
Išlaidos didinamos reformų sąskaita
Socialinis modelis (t.y. naujo Darbo kodekso, „Sodros“ įstatymų didžioji dalis) įsigalios nuo kitų metų liepos. Visam socialinio modelio įgyvendinimui sena valdžia kitąmet numatė skirti 250 mln. eurų.
Tačiau, jei pusmečiui atidėtas įsigaliojimas, tai logiškai mąstant, išlaidos kitų metų biudžete socialinio modelio įgyvendinimui turėtų gerokai mažėti. Ką turime? Dėl socialinio modelio atidėjimo išlaidos mažėja tik 60 mln. eurų. O kur kiti pinigai? Tiesiog perskirstyti kitoms sritimis.
Suprantama, kad biudžetas yra ribotas, pinigų viskam niekada neužtenka. Dėl to norint padidinti išleidžiamų pinigų kiekį tam tikrai sričiai, reikia išlaidas mažinti kažkur kitur. Deja, nauja valdžia tuo nesivadovauja. Ir kaip ankstesnės valdžios, kliaunasi didesniais mokesčiais, didesniu skolinimusi ir reformų sąskaita finansuoja įvairiais sritis.
Žalingi įpročiai nemiršta
Nors nauja valdžia turėjo svertus gerokai pakoreguoti biudžetą, tačiau tuo nepasinaudojo. Apie kokią fiskalinę drausmę kalbama naujoje Vyriausybės programoje, kai biudžetas yra deficitinis, o sukaupta valstybės skola kitąmet padidės nuo 15,9 iki 17,4 mlrd. eurų?
Nauja valdžia nesumažino ankstesnės valdžios planuoto skolinimosi. Vyriausybės programoje įsipareigota siekti, kad biudžetas būtų orientuotas į rezultatus. Ką turime? Finansavimas niekaip nesusietas su rezultatais.
Pasiteisinimai, kad nauja Vyriausybė neturėjo laiko iš esmės taisyti biudžeto – nepagrįsti. Tiesiog pasirinkti kiti prioritetai. Atšaukti ankstesnės valdžios pradėtą darbo rinkos ir socialinės srities reformą, pabranginti alkoholį, pasiūti tautinius drabužius pasirodė svarbiau nei atsakingai paskirstyti gyventojų suneštą biudžetą.
Maža to, valdžios požiūris į biudžetą, kad tai yra neišsemiamas pinigų kapšas, nesikeičia – Seimo nariai (įskaitant ir naujos valdžios atstovus) priregistravo daugiau kaip 100 siūlymų didinti išlaidas beveik 1 mlrd. eurų. Jiems negalioja įsipareigojimas „racionalizuosime viešojo sektoriaus išlaidas, taikysime kaštų ir naudos analizę vertinant investicijas“? Teikiant tokius pasiūlymus, sunku patikėti, ar kokia nors kaštų–naudos analizė buvo atlikta, nebent tik šviesos greičiu. Gerai, kad Vyriausybė čia įjungė sveikesnį protą ir beveik visus pasiūlymus pramėtė.
Žmonės moka mokesčius ir iš valdžios atstovų tikisi, kad jų pinigai bus panaudojami atsakingai. Jei jau dabar nesilaikoma naujos Vyriausybės programos įsipareigojimų, ko tikėtis toliau? Laiko trūkumas nėra pasiteisinimas. Biudžetas yra politinis įrankis, ne tik skaičių eilutės. Ir jį suplanuoti taip, kad žmonių kišenėse liktų daugiau pinigų, kad žmonės gautų geresnes viešąsias paslaugas, politikai tikrai turi daug svertų.
Dovilė Sujetaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
