Jei Jums ir nesvarbu, kokio dydžio vaistinėje nusipirkti paracetamolio, tai valdžia mano kitaip. Dar 2006 metais priimtame Farmacijos įstatyme buvo įtvirtina nuostata, kad vaistinių filialai, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų, gali vykdyti veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. pabaigos.
Pagal teisės aktus miesto vietovėje vaistinių ir jų filialų plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 m2. Taigi, jei vaistinė yra miesto teritorijoje ir jos plotas mažesnis nei 60 m2 nuo 2016 m. ji privalės užsidaryti. Atrodo, valdžia mano, kad būtent kvadratinių metrų skaičius – lemiamas veiksnys vaistinei egzistuoti. Tuo tarpu kaimo vietovėje minimalus patalpų ploto reikalavimas panaikintas (anksčiau galiojo 30 m2 minimalaus ploto reikalavimas).
Tokį apynasrį vaistinėms sugalvojo nacionalinė valdžia. Jokie Europos Sąjungos teisės aktai nereikalauja, kad visos vaistinės turi atitikti vienodus reikalavimus.
Jei dėl reikalavimo patalpas pritaikyti neįgaliesiems galima sutikti, tai minimalaus ploto reikalavimas skamba absurdiškai. Apskritai kyla klausimas, kam reikia reguliuoti patalpų plotą? Kuo pagrįstas nustatytas minimalaus 60 m2 plotas, kodėl ne 50 ar 100 m2?
Kas iš to išloš? Niekas. Nuo to geriau nebus nei vaistinei, nei jos darbuotojams, nei pirkėjams.
Juk pati Sveikatos apsaugos ministerija 2014 metais panaikino minimalų patalpų ploto reikalavimą kaimo teritorijoje esančioms vaistinėms ir jų filialams. Kodėl nuspręsta diskriminuoti mieste esančias vaistines, taip ir lieka neaišku. Išeitų taip: kaime esanti 50 m2 ploto vaistinė gali veikti, mieste – ne, nors abiejų paskirtis ta pati.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2015 metų viduryje buvo likę 75 vaistinių filialai, kurie neatitinka patalpų ploto ir pritaikymo neįgaliesiems reikalavimų. Todėl kitais metais, prasidėjus tikrinimams, bus stabdoma šių vaistinių veikla.
Įsivaizduokime situaciją, vaistinė nedideliame mieste vykdo veiklą daugiau nei 20 metų. Ji yra žmonėms patogioje vietoje ir yra ypač svarbi senyvo amžiaus žmonėms, kurie neturi savo transporto ar negali vykti į tolimesnę vaistinę dėl sveikatos problemų.
Ir štai jos plotas yra 58 m2, t. y. mažesnis nei reikalaujamas 60 m2. Ir ką tokiu atveju turėjo daryti vaistinė? Vienas iš sprendimo būdų – persitvarkyti. Tačiau, jei vaistinė fiziškai negalėjo praplėsti patalpų ploto, ką tuomet jai daryti? Belieka tik „laukti“, kol ateis tikrintojai ir sustabdys vaistinės veiklos licencijos galiojimą. Susidaro kuriozinė situacija, kai dėl kelių kvadratinių metrų neatitikimo bus uždaromos vaistinės.
Be kita ko, reguliavimas galios net ir toms vaistinėms, kurios buvo įsteigtos anksčiau nei atsirado pats įstatymas. Kitaip sakant, įstatymas galioja atbuline data. Tai ar sąžininga tų vaistinių atžvilgiu, kurios steigėsi anksčiau ir nieko nežinojo, liepti užsidaryti vien dėl to, kad kažkas nusprendė, jog vaistinė per maža?
Kas iš to išloš? Niekas. Nuo to geriau nebus nei vaistinei, nei jos darbuotojams, nei pirkėjams.
Galima diskutuoti dėl vaistinių skaičiaus Lietuvoje ir netgi sutikti, kad šiuo metu vaistų prieinamumas (vietos atžvilgiu) yra pakankamai geras. Tačiau po Naujųjų metų situacija gali pasikeisti.
Protu nesuvokiamas dalykas, kaip vien dėl kelių primestų reikalavimų reikės uždaryti keliolika metų veikiančią vaistinę ir atleisti jos darbuotojus. Tad nenustebkite, jei kitais metais nebegalėsite užsukti į savo mėgstamą vaistinę.
Dovilė Sujetaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
