Tokios sritys, kaip reklama, informacinės technologijos, architektūra, kinas, video žaidimai, mada, dizainas, muzika bei daugybė kitų, jau ne vienerius metus Vakarų Europoje ir JAV auga ženkliai greičiau nei šių šalių ekonomika bendrai.
Skirtingose valstybėse atliktais tyrimais įrodyta, jog kūrybos sektorius yra kitų ekonomikos sričių katalizatorius, skatina inovacijas, sprendžia socialines bei sveikatos problemas.
Iš maždaug 5 tūkst. pasaulyje šiuo metu veikiančių LEZ apie 200 yra skirtos kūrybinėms industrijoms, šis skaičius nuolat auga. Ypatingai didelis dėmesys kūrybinių industrijų skatinimui tokiu būdu yra skiriamas Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, pažangiausiose Azijos valstybėse. Jose jau yra parengtos valstybinės vizijos bei kuriami jų įgyvendinimo planai.
Išsikelkime ambiciją tapti geriausias pasaulyje sąlygas kūrėjams ir kūrybos ekonomikai siūlančia ekosistema. Tam jau turime visus reikiamus instrumentus, vienas iš jų galėtų būti ir patobulintas Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas.
Atliepiant šiuolaikines tendencijas, KKI LEZ galėtų būti ir fizinė, ir virtuali erdvė – tai leistų plačiau pritaikyti jos galimybes, įtraukti inovatyvius verslus, sudominti užsienio investuotojus.
Pirmoji Lietuvoje KKI LEZ galėtų būti sukurta Tauragėje, o tokių zonų tinklas turėtų būti kuriamas visoje šalyje, miestuose pasitarnaudamas atskirų mikrorajonų transformacijai, o regionuose - jų identitetų kūrimui, pramonės ir gyventojų pritraukimui.
Šiai minčiai pritaria ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas bei vietos kūrėjų bendruomenė. Mero teigimu, jau net svarstomi du galimi LEZ sukūrimo keliai.
Idėja galėtų gyvuoti ir Vilniuje, mano Seime surengtoje diskusijoje sakė režisierė, Šnipiškių seniūnaitė Dalia Cibauskaitė. Kūrėja įsitikinusi, kad laisvosios ekonominės zonos sukūrimas mikrorajone leistų išsaugoti medines Šnipiškes bei į jas pritraukti ne tik menininkų, bet ir investuotojų bendruomenę.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, LRT Tarybos narys, fotomenininkas Jonas Staselis diskusijoje pabrėžė šiuolaikinėms aktualijoms pritaikytos LEZ formos svarbą. Tuo tarpu VDA dėstytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė akcentavo būtinybę įdarbinti jau turimą infrastruktūrą, kurios meno bendruomenė kol kas nepajėgia įveiklinti dėl resursų trūkumo. Šiai minčiai pritarė ir įvairių kūrybos formų poreikius akcentavęs Kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas, choreografas Laurynas Žakevičius.
Norint sukurti naują LEZ, kurių šiuo metu Lietuvoje jau veikia 7, tereikia politinio sutarimo. Tinklo steigimo iniciatoriais gali tapti Kultūros ministerija bei savivaldybės, o sprendimą priima šalies Vyriausybė.
Pasaulyje veikiantys KKI LEZ yra skirstomi į keturis modelius: gerovės, konkurencijos, augimo ir inovacijų.
Jie tarpusavyje iš esmės skiriasi sprendimų priėmėjų požiūriu į kūrybines industrijas bei jų vietą šalies ekonomikoje. Gerovės modelyje ši sritis matoma kaip eikvojanti daugiau resursų nei pagaminanti, konkurencijos modelyje ji prilyginama visoms kitoms ekonomikos sritims. Augimo modelis vadovaujasi požiūriu, kad kūrybinės industrijos skatina visos ekonomikos augimą, o inovacijų modelyje joms suteikiamas dar svarbesnis vaidmuo – ne tik auginti, bet ir inovuoti valstybės ekonomiką.
Lietuvoje geriausiai pritaikomi pastarieji du – augimo arba inovacijų – modeliai.
