MMA įtaka šalies finansams
Iš visų ES šalių Lietuvoje yra ne tik mažiausi MMA, bet ir kiti atlyginimai (išskyrus Rumuniją ir Bulgariją). ES šalyse, išskyrus Vokietiją, Švediją, Daniją ir Suomiją, yra MMA, o Vokietijoje nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios minimalus valandinis atlyginimas, kuris sieks 29,30 Lt. Mūsų minimalus valandinis atlyginimas tesiekia 6,06 Lt.
Minimalūs atlyginimai daugumoje ES šalių sudaro 50-60 proc. nuo vidutinių atlyginimų, nors tai nėra privaloma taisyklė. Kadangi šiuo metu mūsų atlyginimų vidurkis viršija 2.400 Lt, tai ne tik 1100 Lt, bet ir 1200 Lt MMA būtų pateisinamas ir ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu atžvilgiu, tuo labiau, kad pastaraisiais metais atlyginimų augimas ženkliai atsiliko nuo ekonomikos augimo.
Šiuo metu 1000 Lt MMA gauna apie 45 000 darbuotojų viešajame ir apie 93 000 privačiame (bent oficialiai, nes įskaitant „vokelių“ litukus jų būtų mažiau). Darant prielaidą, kad MMA bus padidintas 100 Lt, tai vyriausybės gąsdinimai dėl galimo biudžeto neįgalumo tampa nepagrįsti.
Valstybinis biudžetas. Biudžeto mėnesinis uždarbio fondas išaugtų 5,9 mln. Lt (131x45 000), nes darbdaviai privalo 31 proc. nuo bruto atlyginimo mokėti „Sodrai“. Į biudžetą sugrįžtų 2,1 mln. Lt ((45 000+93 000)x100x0,15) 15 proc. pajamų mokesčio pavidalu.
Darant prielaidą, kad nuo 76 Lt (100 Lt minus 15 Lt pajamų ir 9 Lt „Sodros“ mokesčio) „į rankas“ padidėjusio atlyginimo bent 50 Lt bus išleisti prekėms ir paslaugoms, kurios apmokestinamos 21 proc. PVM ir dalis dar akcizais, kas galėtų sudaryti bent 25 proc. apmokestinimą, tad 1,7 mln. Lt (138 000x50x0,25) sugrįžtų į biudžetą. Tuo būdu išlaidos biudžetui kas mėnesį teišaugtų tik apie 2,1 mln. Lt.
Prekybos ir paslaugų sektorių apyvarta galėtų išaugti apie 10,5 mln. (138 000x76), o tai generuotų įvairius mokesčius iš tiekėjų. Tiesa, reali apyvarta būtų šiek tiek mažesnė, nes „vokelių“ gavėjų perkamoji galia neišaugtų. Tuo būdu biudžeto uždarbio fondo išlaidos būtų maždaug kompensuojamos mokestinėmis įplaukomis.
Kai kurie politikai, deja, iki šiol nepastebėjo, kad po pernykščio MMA didinimo iki 1000 Lt ženkliai pagerėjo „Sodros“ finansinė padėtis.
Turint omenyje, kad ir „Sodros“ biudžetas yra valstybinis ir reikšmingas, tai ir jį svariai įtakoja MMA didinimas.
„Sodros“ biudžetas. Kadangi nuo kiekvieno 100 Lt atlyginimo darbdaviai moka 31 Lt, o darbuotojai – 9 Lt, tai toks MMA kėlimas generuoja 5,5 mln. Lt (138 000x40) pajamų. Be to, kai kurie socialinių pašalpų gavėjai gali prarasti teisę į pašalpas. Tuo būdu „Sodrai“ gali pasisekti sutaupyti kokį pusmilijonį litų ar daugiau išlaidų. Kai kurie politikai, deja, iki šiol nepastebėjo, kad po pernykščio MMA didinimo iki 1000 Lt ženkliai pagerėjo „Sodros“ finansinė padėtis.
Privatus sektorius. Natūralu, kad dauguma verslininkų priešinosi MMA kėlimui ir jį įvedus pranašavo įmonių bankrotus, kas, kaip ir galima buvo tikėtis, nepasitvirtino.
Kiekvienas minimalaus atlyginimo kėlimas reiškia papildomas sąnaudas įmonėms, mokančioms MMA. Kadangi 93 000 darbuotojų gauna minimalų atlyginimą ir turi socialinį draudimą, tai sąžiningiems darbdaviams finansinė našta padidėtų 10,5 mln. Lt (93 000x113), o „vokelių“ mokėtojams finansinė našta būtų mažesnė, nes jie tikriausiai savo darbuotojams paplonintų vokelį 100 Lt, bet neišsisuktų nuo 31 Lt mokėjimo „Sodrai“.
Jeigu (arba kai) valdžia supras, kad minimalaus atlyginimo kėlimas yra ne tik svarbus skurdo mažinimui, bet dar ir ekonomikai naudingas, gali nors kiek pristabdyti emigraciją ir nenorą įsidarbinti, tai norisi tikėtis, kad, labiau nei iki šiol, valdžia priims ekonomine logika pagrįstus sprendimus.
Tačiau visiškai nepateisinamas yra „darbiečių“ populistinis pažadukas kelti MMA iki 1509 Lt (koks tikslumas!), nes darbo našumu nepagrįstas darbo užmokestis mažina ūkio konkurencingumą. Darbdaviai signalizuoja sutikimą padidinti MMA po euro įvedimo, bet ne anksčiau kaip 2015 m. kovo mėn. ir net gal daugiau nei 100 Lt (29 eurais). Jei MMA būtų padidintas iki maždaug dabartinių 1200 Lt (347,54 eurai), tai būtų optimalu jam tapti 345 eurais.
MMA kėlimas sukeltų poreikį didinti ir kitus valstybininkų atlyginimus, tačiau kalba turėtų eiti tik apie mažiausiai uždirbančius, nors valdžia, pagal įsigalėjusį savitarnos principą, deja, pirmiausia skelbia būtinumą kelti ir didelius valdininkų atlyginimus.
