Komentarai „Facebook“ ar naujienų tinklapiuose gali būti laikomi ne tik neobjektyvaus turinio ar melaginga informacija, bet ir įžeidžiančia nuomone. Tokiais komentarais gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės į garbę ir orumą, įmonių dalykinė reputacija ir prestižas. Taigi, prieš išreiškiant savo požiūrį internete ir spaudžiant send mygtuką, turėtų kilti klausimas kokios yra teisinės atsakomybės ribos už viešus pasisakymus internete.
Svarbu tai, kad internete paskleistos informacijos gavėjas negali vertinti tradiciškai svarbių neverbalinių kalbos elementų, tokių kaip sakančiojo intonacija ar emocija. Tačiau internetinė kalba nėra bespalvė. Mes puikiai įvaldėme interneto simbolius emocijoms išreikšti. Pavyzdžiui, 2011 m. Apple pristatė Emoji klaviatūrą. Tai yra žinutėse naudojami simboliai ir paveikslėliai, praturtinantys kalbą. Pirmieji emoji atspindėjo žmogaus veido išraišką, tačiau dabar jų yra keli šimtai, nuo gyvūnėlių iki muzikos instrumentų. Vartotojų tarpe kai kurie simboliai turi ir perkeltines, tiesiogiai su paveikslėliu nesusijusias, reikšmes. Šiuos simbolius turėtų vertinti ir teismai.
Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje kaltinamasis gynėsi, jog jis tik pateikė savo subjektyvią nuomonę, požiūrį į nukentėjusio asmens vykdomą veiklą, kuri reiškė ironiją ir paties teksto autoriaus nerimtą požiūrį į išsakytas mintis. Tai kaltinamasis motyvavo tuo, jog savo pasakyme naudojo šypsenos simbolius „:-)))“ bei frazę „darau prielaidą“. Tiesa, teismas atmetė tokius kaltinamojo argumentus.
Skelbiant komentarus tinklalapiuose kyla pareiga gerbti kitų asmenų teises. Komentarai internete gali pažeisti tiek asmens garbę, tiek orumą. Šios teisės dažniausiai ginamos civiline tvarka prašant atlyginti neturtinę žalą. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje nepilnametis savo bendraklasiams dalijo (siuntinėjo) internetinį adresą, kuriame iliustruojama pornografinio turinio medžiaga ir rašomi žeminantys keiksmažodžiai. Byloje buvo nustatyta, kad nuorodą paspaudęs ir turinį pamatęs kitas vaikas tapo uždaresnis, suprastėjo jo mokymosi rezultatai. Teismas pripažino, kad vaikas buvo įžeistas ir priteisė 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš nuorodas platinusio vaiko tėvų. Šiurkščiai pažeistos asmens garbės ir orumo teisės internete gali būti ginamos ir kraštutinės, t.y. baudžiamosios teisės, priemonėmis.
Dar vienoje byloje kaltinamasis buvo nuteistas 1506 Eur bauda už tai, kad nuolatos ir viešai tyčiojosi iš krikščionių religijai priklausančių asmenų, niekino, skatino ir kurstė neapykantą jiems. Kaltinamasis savo Facebook paskyroje patalpino kryžiaus nuotrauką bei parašė komentarą: ,,Kaip Jums tai patinka. Zombių ir vampyrų religija!“. Kiek vėliau kaltinamasis patalpino kitą nuotrauką, kurioje vaizduojama moteris su kirviu vienoje rankoje, o kita ranka prilaiko kiaulės kruviną nukirstą galvą ant pagrindo bei prie nuotraukos parašė komentarą: ,,Artėja pabaiga krikščionims“. Teismas pripažino, kad komentarai Facebook tinklapyje ne tik pažeidžia religinės bendruomenės garbę ir orumą, bet ir diskriminuoja pačią religinę bendruomenę.
Iš pateiktų situacijų galime matyti, jog neturtinės žalos dydis už elgesį internete yra skirtingas ir vertinamas konkrečios bylos kontekste. Galima daryti išvadą, kad teismai iki šiol griežtai vertino komentarų internete pobūdį, t. y. nagrinėjo sakinių struktūrą, jų stilių ir prasmę. Tuo tarpu daugėjant bylų dėl elgesio internete, teismai turės vertinti ir „internetinę kalbą“ vertindami, be kita ko, ir emoji‘us bei kitus internetinės kalbos elementus. Stebėsime ir lauksime pirmųjų precedentų.
Edgaras Lisica yra Vilniaus universiteto teisės klinikos konsultantas.
