Kas lemia žemas palūkanas?
Palūkanų mažėjimą sąlygoja tai, kad šiuo metu kapitalo rinkose vyrauja maža infliacija, o skolinimasis yra vangus – rinkoje atsiranda vis daugiau norinčiųjų paskolinti, tuo tarpu norinčiųjų pasiskolinti skaičius išlieka gana mažas.
Negana to, pinigų rinką reguliuojančios institucijos taip pat prisideda prie dar didesnės pinigų pasiūlos. Pavyzdžiui, birželio mėnesį Europos centrinis bankas dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą taip norėdamas paskatinti paskolų rinką bei vartojimą.
Kur uždirbti daugiau?
Šis klausimas šiuo metu domina daugumą investuotojų, tačiau aiškaus atsakymo į jį nėra ir negali būti. Kiekvienas investuotojas turi savo rizikos suvokimą, o paklaustas apie grąžą, ko gero, atsakytų „kuo daugiau“.
Tad šiandien norintiems gauti didesnę grąžą lieka vienintelis būdas – didinti investicinio portfelio riziką investuojant į didesnės rizikos obligacijas arba mažesnę portfelio dalį skirti investicijoms į akcijų rinką.
Norintiems gauti didesnę grąžą lieka vienintelis būdas – didinti investicinio portfelio riziką investuojant į didesnės rizikos obligacijas arba mažesnę portfelio dalį skirti investicijoms į akcijų rinką.
Didesnės rizikos obligacijos
Mažo kredito reitingo bendrovių ir vyriausybių obligacijos yra vienas iš kelių variantų, kuomet galima gauti didesnę grąžą investuojant obligacijų rinkoje.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad mažo kredito reitingo obligacijos turi nepalyginamai didesnius vertės svyravimus ir neišpirkimo riziką.
Be to, per pastaruosius šešerius metus šios obligacijos taip pat stipriai brango, todėl didesnio jų brangimo būtų sunku tikėtis, o metinio pajamingumo skirtumas, palyginus su saugiomis obligacijomis, yra stipriai sumažėjęs.
Taip pat investuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į obligacijų išpirkimo trukmę. Šiuo metu labiau vertėtų orientuotis į obligacijas su trumpesniu išsipirkimo laikotarpiu, nes, pradėjus didėti palūkanų normoms, ilgesnio laikotarpio obligacijos nuvertės daugiausiai.
Įvertinus esamą situaciją obligacijų rinkoje, galima teigti, kad obligacijos su didesniu nei 2,5 proc. metiniu pajamingumu turi ilgesnį išsipirkimo terminą arba yra didelės rizikos. Tad investuotojai turėtų būti atidūs investuodami obligacijų rinkoje.
Akcijų dalis portfelyje – didesnė
Padidinti investicijų grąžą leistų ir mažos portfelio dalies investavimas į akcijų rinką. Tokia investavimo strategija nors ir neužtikrina aiškios grąžos, tačiau ilguoju laikotarpiu leidžia tikėtis geresnio rezultato nei investuojant vien į obligacijas, vyriausybės taupymo lakštus ar terminuotuosius indėlius.
Tarkime, investicinis portfelis, kuris šiuo metu yra 100 proc. investuotas į trejų metų trukmės Lietuvos vyriausybės taupymo lakštus, per metus duotų tik 1,2 proc. grąžą arba 3,6 proc. bendro pelno (neskaičiuojant reinvestavimo).
Tie, kurie nori uždirbti daugiau ir gali šiek tiek padidinti portfelio riziką, turėtų dalį investicijų skirti akcijų rinkai. Tinkamai suformavęs investicinį portfelį, investuotojas gali subalansuoti riziką ir tikėtis papildomos grąžos iš akcijų rinkos brangimo.
Vieną iš svarbiausių dalykų, kurį reikia įsiminti investuotojui – didesnių palūkanų ar grąžos negausite, jeigu nebus prisiimta papildomos rizikos.
Kaip pavyzdį paimkime investicinį portfelį, kurio 10 proc. lėšų yra skirta diversifikuotam akcijų rinkos fondui, o likusi dalis – investuota į trejų metų trukmės Lietuvos vyriausybės taupymo lakštus su 1,2 proc. metiniu pajamingumu.
Esant palankiam scenarijui, kuomet akcijų fondo vertė per trejus metus išaugtų trečdaliu, tokio portfelio bendras prieaugis siektų 6,2 proc. ir būtų pasiekta 72 proc. didesnė grąža, nei investavus vien tik į Lietuvos vyriausybės taupymo lakštus.
Tačiau negalima pamiršti ir papildomos rizikos, nes didesnė grąža visuomet yra siejama ir su didesne rizika. Įsivaizduokime nepalankų akcijų rinkoms scenarijų – tarkime, akcijų rinkos fondas per trejus metus nuvertėja trečdaliu. Tokiu atveju šis investicinis portfelis vis dar turėtų 0,2 proc. teigiamą grąžą ir investuotojas neprarastų investuoto kapitalo.
Vieną iš svarbiausių dalykų, kurį reikia įsiminti investuotojui – didesnių palūkanų ar grąžos negausite, jeigu nebus prisiimta papildomos rizikos. Tad investuotojams reiktų atsargiau vertinti finansines priemones ar pasiūlymus, kuriuose yra žadama daug didesnė grąža nei rinkos vidurkis.
Dar neseniai dėmesio centre buvo Pietų Europos, ypač Graikijos problemos, kuomet investuotojai susigundę didesnėmis palūkanų normomis ir investavę į šios šalies obligacijas patyrė didelius nuostolius. Taisyklės nesikeičia – didelė grąža yra lygu didelei rizikai.
Edgaras Mickus yra „Swedbank“ asmeninės bankininkystės skyriaus vadovas
