Iškart sekę Rusijos pareiškimai, kad nebus siekiama skaldyti Ukrainos, į akcijų rinkas vėl įpūtė optimistinių nuotaikų. Tačiau ar vis dar esant neapibrėžtai ir įtemptai situacijai dėl Krymo statuso, investuotojai išties gali būti ramūs ir likti įvykių stebėtojais?
Stipriausia reakcija – Vidurio ir Rytų Europos akcijų rinkose
Į įvykius Ukrainoje pasaulio akcijų rinkos sureagavo pakankamai vangiai – nuo kovo mėnesio pradžios pasaulio akcijų rinkų MSCI AC World EUR indeksas nukrito beveik 3 proc., o vienas iš pagrindinių JAV akcijų rinkų indeksų S&P 500 nuvertėjo vos 1 procentą.
Tuo metu Europoje akcijų rinkų kritimas buvo kiek didesnis. Pavyzdžiui, EUROSTOXX 50 indeksas nuvertėjo beveik 4 proc., o Vokietijos DAX prarado 6 procentus savo vertės. Didžiausi rinkų svyravimai fiksuoti Rusijos akcijų rinkoje, kur nuo kovo pradžios akcijų rinkų kritimas siekė 14 procentų, o skaičiuojant nuo metų pradžios – bemaž 25 procentus.
Rusijoje daugiausiai nuvertėjo energetikos, metalo perdirbimo bei finansų sektoriaus bendrovės.
Rusijoje daugiausiai nuvertėjo energetikos, metalo perdirbimo bei finansų sektoriaus bendrovės. Dideli Rusijos rublio valiutos svyravimai bei blogėjanti ūkio statistika jau anksčiau paskatino investuotojus trauktis iš Rusijos akcijų rinkų, o konfliktas Ukrainoje tik suteikė papildomų argumentų investuotojams atsisakyti dalies aktyvų šios šalies akcijų rinkose.
Svyravimai žaliavų rinkose
Įvykiai Kryme įsiūbavo ir žemės ūkio žaliavų rinkas. Rusija ir Ukraina yra svarbios kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus pasaulio eksportuotojos.
Be to, Krymo pusiasalyje yra vienas svarbiausių Ukrainos prekybos terminalų. Dėl to vien per tris pirmąsias kovo savaites kviečių kaina šoktelėjo 13 proc., kukurūzų – 5 proc., saulėgrąžų – 19 procentų. Tikėtina, kad šių žaliavų brangimas yra laikinas, nes jų tiekimas tarptautinėse rinkose tebevyksta sklandžiai ir turimi rezervai yra pakankami, kad būtų galima atlaikyti galimus trumpalaikius tiekimo trikdžius be žymesnių neigiamų poveikių rinkoms.
Galimos rizikos išlieka
Šią savaitę ES svarsto sankcijų Rusijai taikymą. Šis žingsnis gali dar labiau pabloginti didžiųjų Vakarų Europos šalių santykius su Rusija, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamos įtakos bendrovių, susijusių su Rusija, akcijų nuvertėjimui rinkoje. Pasitvirtinus tokiam scenarijui didžiausią įtaką pajustų Vakarų Europos energetikos sektoriaus bendrovės.
Finansų sektoriaus sąsajos yra taip pat svarbus veiksnys, galintis lemti didelius kapitalo rinkų svyravimus. Tačiau tiek Vakarų, tiek Pietų Europos regionų bankai yra mažai susiję su Rusijos ir Ukrainos finansų sektoriais. Tarp labiau pažeidžiamų šalių galima būtų išskirti Vengriją, kurios finansų sektoriaus dalyviai yra aktyvūs tiek Ukrainoje, tiek ir pačioje Rusijoje.
Pasitvirtinus tokiam scenarijui didžiausią įtaką pajustų Vakarų Europos energetikos sektoriaus bendrovės.
Ilgesnį laiką išliekant per krizę pakilusioms žemės ūkio žaliavų kainoms, gali atitinkamai augti ir maisto produktų kainos. Toks scenarijus būtų nepalankus besivystančioms rinkoms, kuriose didelę pirkėjų krepšelio dalį sudaro būtent maisto produktai. Be to, besivystančios šalys per pastaruosius metus ir taip jaučia didelį investuotojų pasitraukimą, kuris neigiamai veikia šių šalių kapitalo rinkas.
Išsivysčiusiuose regionuose investuotojai, tikėtina, vertindami įvykius Ukrainoje ir jų poveikį Vakarų pasaulio finansų rinkoms išliks santūrūs, tačiau nepraras budrumo. Bet koks karinis konfliktas gali paskatinti investuotojus svarstyti apie pasitraukimą iš pasaulio akcijų rink, nepaisant esamų tarpusavio ekonomikos sąsajų.
Galimybės investuotojams sumažinti riziką
Žymesni kapitalo rinkų svyravimai visuomet priverčia investuotojus dar kartą permąstyti turimų investicijų rizikingumą. Deja, patirtis rodo, kad dažniausiai susimąstoma tada, kai akcijų rinkos jau būna nuvertėjusios ir dėl eskaluojamos įtampos rinkoje atsiranda daugiau neapibrėžtumo nei aiškių atsakymų. Ukrainos ir Rusijos konfliktas nėra išimtis. Vienas iš būdų išvengti skaudžių nuostolių – diversifikuoti investicijas.
Tiek Baltijos, tiek NVS šalyse juntamas didesnis investuotojų pasitikėjimas Rusijos ar kitų Rytų Europos šalių akcijų ar obligacijų rinkomis, kas iš esmės investuotoją „pririša“ prie vieno regiono rizikos. Labiau orientuodamiesi ir į kitų pasaulio akcijų ir obligacijų rinkas, investuotojai bus apsaugoti nuo galimų regioninių krizių poveikio. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus optimizmas išsivysčiusių šalių akcijų rinkoje atsvėrė neigiamą besivystančių šalių akcijų rinkų tendenciją.
Kita vertus, investuoti tik į akcijų rinką yra pavojinga, tad formuojant investicinį portfelį vertėtų įtraukti ir kitas turto klases. Pavyzdžiui, obligacijas, kurios leidžia papildomai stabilizuoti portfelio vertės svyravimus ypač tokioje neapibrėžtoje aplinkoje, kokia yra susiformavusi dėl konflikto Ukrainoje.
Politika – sunkiausiai prognozuojamas dalykas. Dabartinė kapitalo rinkų tendencija priklausys būtent nuo politinių sprendimų, kas tik dar labiau turėtų sustiprinti pačių investuotojų pasiryžimą diversifikuoti turimas investicijas.
Edgaras Mickus yra „Swedbank“ asmeninės bankininkystės departamento investavimo konsultantas
