Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Edita Gudišauskienė: Pabrangęs Kauno miesto viešasis transportas sekins keleivių srautą

Viešasis transportas – svarbiausia kiekvieno miesto susisiekimo sistemos dalis. Jai turi būti suteiktas absoliutus savivaldos prioritetas. Pagal viešojo transporto būklę galima spręsti, ar miestas darniai ir subalansuotai išsivystęs, kaip sprendžiamas mieste darnus judumas.
Edita Gudišauskienė
Edita Gudišauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Miestai per viešąjį transportą sprendžia aplinkosaugos problemas. Juk jei miestiečiai kelionei renkasi ne nuosavą automobilį, o autobusą ar troleibusą, tai išvengiama transporto spūsčių, mažinamas oro užterštumas mieste, užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė.

Maža to, miestų viešasis transportas – tai ne tik socialinė paslauga miestiečiams, bet ir pamatinė ekonomikos šaka. Žmonėms reikalinga galimybė laisvai ir nevaržomai judėti, kad visuomenė galėtų efektyviai funkcionuoti. Jiems aktualu kelionės į darbą ir iš jo, kelionės į mokyklą ir iš jos, kelionės į ligonines bei kitas visuomenines įstaigas.

Tai tarsi savaime suprantami dalykai, tačiau ar Kauno miesto tarybos valdantieji tai supranta? Taip ir lieka neaišku, nes „prastūmė“ ženklų viešojo transporto bilietų kainų didinimą.

Kauno valdantieji viešojo transporto išlaikymo naštą perkėlė mažas, vidutines pajamas gaunantiems ir socialiai remtiniems asmenims, nes jie yra pagrindiniai viešojo transporto klientai. Nuo rugpjūčio 1 d. padidėjo vienkartinio bilieto, įsigyjamo transporto priemonėse, kaina (nuo 80 centų iki 1 euro), tuo tarpu vienkartinis bilietas, parduodamas kitose platinimo vietose, pabrango nuo 58 iki 70 centų.

Pabrango viskas: padidintos lengvatinių, terminuotų ir vienkartinių elektroninių bilietų kainos vežant keleivius autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

Manau, kad kauniečiai nusipelnė ne brangesnių bilietų, o geresnės viešojo transporto kokybės. Šiuo tarybos sprendimu siekiama subalansuoti savivaldybės finansinius srautus, tačiau esminės įtakos viešojo transporto paslaugų kokybei tai įtakos neturės.

Padidinus bilietų kainas, finansiniai srautai susibalansuos, bet ar tokio sprendimo šiandien reikia? Viešasis transportas – lyg miesto vitrina prieš miestiečius ir atvykstančius turistus. Todėl turime didinti viešojo transporto įvaizdį, prieinamumą, turime garantuoti visiems miestiečiams vienodas susisiekimo galimybes. Reikia auginti paslaugos kokybę atnaujinant transporto priemones, trumpinant kelionės laiką.

Be to, Kauno miesto valdantieji gegužės mėnesį padidino oranžinės, geltonosios ir raudonosios zonų parkavimo rinkliavos tarifus, siekdami sumažinti automobilių srautus Rotušės aikštės prieigose ir miesto centrinėje dalyje. Vietinės rinkliavos tarifų už parkavimą ir viešojo transporto bilietų kainos didinimas – tai vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Padidinus vietinę rinkliavą už parkavimą reikia mažinti, o ne didinti viešojo transporto bilietų kainas! „Bausdami“ keliaujančius automobiliais į centrą miestiečius galime persodinti iš automobilių į viešąjį transportą tik geromis kainomis. Kaunas galėtų pagalvoti ir apie visiškai nemokamą viešąjį transportą, kaip tai padarė Talinas. O dabar turime vien tik nepamatuotą kainų didinimą ir du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.

Žinote, kiek kainuoja metinis abonementas naudotis visomis Austrijos sostinės Vienos viešojo transporto paslaugomis? Vos 365 eurai! Tai yra simboliškas 1 euras per dieną. O Viena tai ne Kaunas ir ne Vilnius, tai miestas su 2 milijonais gyventojų ir gerokai aukštesniais viešojo transporto išlaikymo kaštais.

Technologijos sparčiai žengia į priekį. Ateityje miesto viešasis transportas orientuosis į hibridinius arba vien tik elektra varomus autobusus. Galima pagrįstai tikėtis, kad iki 2025 metų troleibusus sėkmingai pakeis elektra varomi autobusai.

Laikas Kauno valdžiai apsispręsti. Troleibusai ar autobusai? Retas skaitytojas žino, kad troleibuso kaina... net dvigubai didesnė nei autobuso! Taigi, per ateinančius 5–10 metų apsimokės troleibusus keisti į elektra varomus autobusus, pritaikant kontaktinį tinklą elektrinių autobusų pakrovimui.

Miestai be vidaus degimo variklių? Tai irgi jau nebe svajonė, o realybė. Neretai pradedama būtent nuo viešojo transporto. Paprastai išlaikomas žemas, miestiečių negąsdinantis viešojo transporto kainų lygis, kad visi įprastų naudotis viešuoju transportu, o ne asmeniniais automobiliais. Tuo pačiu metu protingų miestų galvos įveda papildomas „nuobaudas“ arba kliūtis teršiantiems automobiliams, ypač centrinėse senosiose miestų dalyse.

Tikrai galime Kauną vystyti kaip pažangų, modernų ir šiuolaikišką Europos miestą, vystydami ekologišką viešąjį transportą su dar geresne paslaugos kokybe miestiečiams.

Edita Gudišauskienė yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, partijos „Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ narė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?