Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Edita Rudelienė: Kodėl moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau?

„Sodrai“ pradėjus viešinti vidutinį vyrų ir moterų darbo užmokestį šalies įmonėse, netruko paaiškėti moterų ir vyrų uždirbamo atlygio skirtumai šalies įmonėse. Nepaisant pastaraisiais metais vykstančių diskusijų lygių galimybių darbe klausimu ir laipsniško moterų atlyginimo kilimo, peržiūrėjus 20 didžiausių šalies darbdavių atlyginimų duomenis, paaiškėjo, kad net 16 įmonių moterims moka mažesnį vidutinį atlyginimą negu vyrams. Kai kuriose bendrovėse šis skirtumas siekia ir 1,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių.
Edita Rudelienė
Edita Rudelienė / Asmeninio archyvo nuotr.

2019 m. atlikto „Eurostat“ tyrimo duomenimis, vidutinis vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas Europos Sąjungos šalyse sudarė 14,1 proc. Didžiausias jis buvo Estijoje (21,7 proc.), Latvijoje (21,2 proc.) ir Austrijoje (19,9 proc.), mažiausias – Liuksemburge (1,3 proc.), Rumunijoje (3,3 proc.) ir Italijoje (4,7 proc.). Lietuvoje atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų buvo šiek tiek mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis ir 2019 m. siekė 13,3 proc.

Paprastai yra apibrėžiamos keturios pagrindinės priežastys, kodėl moterys darbo rinkoje uždirba mažiau. Pirmiausia, vyrai užima daugiau vadovaujančių pozicijų, kurios reikalauja ilgų darbo valandų ir galimybės nuolat būti pasiekiamam. Šią tendenciją paskatino XX a. 6-ajame dešimtmetyje susiformavęs visuomenės modelis, kuomet buvo priimta, kad vyras eina į darbą, o moteris lieka rūpintis namais, kad vyras galėtų skirti visą dėmesį darbui. Šį modelį veikiant globalizacijos ir technologijų sąlygoms, vyrų darbo diena išsiplėtė iki 10–12 val. Pripažįstama, kad reikalavimas dirbti ilgas darbo valandas yra vienas iš vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą didinančių faktorių.

Antra, nevienodai vyrams ir moterims paskirstomos socialinės atsakomybės už darbo ribų. Čia eina kalba apie motinystės atostogas, dėl kurių moterų karjeros kelyje atsiranda nemaža pauzė, vėlesnę vaikų priežiūrą, taip pat vis dar pagal stereotipinius lyčių vaidmenis daugiau moterims priskiriamas atsakomybes namuose.

Trečioji priežastis – moterys dažnai renkasi dirbti mažiau apmokamose pozicijose ir renkasi profesijas, kurios stereotipiškai laikomos „moteriškomis“, pavyzdžiui, mokytoja, vaikų darželio auklėtoja ar slaugė. Šioje vietoje verta atkreipti dėmesį į žodį „renkasi“: ar moterys tokias profesijas tikrai pasirenka savo noru, ar dėl visuomenėje susidariusių stereotipų lyties atžvilgiu? O gal dėl to, kad moterų gebėjimai dažnai yra nuvertinami? Šioje vietoje didelį vaidmenį vaidina ir švietimo sistema, kurioje dažnai taip pat nuo mažens yra formuojami lyčių stereotipai.

Paskutinė, bet ne mažiau svarbi priežastis – diskriminacija dėl darbo užmokesčio, kai už tą patį darbą moterims mokama mažiau nei vyrams. Ši priežastis turi būti šalinama teisiniu būdu, nes teisės aktai reglamentuoja, kad vyrams ir moterims už tą patį darbą turi būti užtikrinamas vienodas darbo užmokestis.

Paskutinė, bet ne mažiau svarbi priežastis – diskriminacija dėl darbo užmokesčio.

Socialiniai ir kultūriniai stereotipai, įsitvirtinusios visuomenės normos vis dar turi esminės įtakos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui. Turime dėti visas pastangas pokyčiams šioje srityje, kad priežasčių nelygybei ateityje rastųsi vis mažiau, o galimybių moterims – vis daugiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos