Neseniai paskelbta, jog pedagoginių studijų populiarumas, palyginti su pernai, išaugo dvigubai. Šiemet norą tapti būsimaisiais pedagogais išreiškė net 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš jų 1,3 tūkst. – pirmuoju pageidavimu. 2020 m. pedagoginėms bakalauro studijoms numatomos skirti 585 valstybės finansuojamos studijų vietos, o pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys.
Teigiamą impulsą studijų populiarumui išaugti neabejotinai davė pedagogikos studentams numatomos 300 eurų mėnesinės stipendijos, kurias valstybė mokės visus ketverius metus. Prie to tikriausiai prisidėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasirinkta komunikacinė strategija abiturientus vilioti per jaunimui aktualius „TikTok“ ir kitus socialinius tinklus.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje 2017 m. tokio amžiaus arba vyresni buvo pusė šalies pedagogų.
Tačiau pernelyg džiaugtis dar anksti. Įstojimas krimsti mokytojo amatą yra tik pradžia. Dalis pirminio mokytojų rengimo įstaigų studentų nebaigia mokslų ir tik nedidelė dalis tampa mokytojais. Tikėtis, jog staiga mokyklose įvyks staigi kartų kaita, o pedagogo profesija taps prestižine, per anksti.
Nepaisant to, stojančiųjų kreivės staigus pasikeitimas – nuo kasmetinio mažėjimo iki šovimo į viršų – yra geros naujienos ir atsiradusios galimybės visai Lietuvos švietimo sistemai.
Lietuvoje susiduriame su mokytojų senėjimo problema. Vidutinis mokytojų šalyje amžius – apie 50 metų. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje 2017 m. tokio amžiaus arba vyresni buvo pusė šalies pedagogų. Pagal šias proporcijas, skaičius esame vieni pirmųjų visoje Europos Sąjungoje.
Negana to, kitaip nei daugumoje kitų ES šalių, Lietuvoje nustatyto pensinio amžiaus sulaukę pedagogai neprivalo išeiti į pensiją. Apie 6 proc. Lietuvoje dirbančių pedagogų 2018-2019 m. buvo pensinio amžiaus.
Todėl galimas į mokyklas dirbti ateinančių pradedančiųjų mokytojų skaičiaus išaugimas padėtų subalansuoti visą švietimo sistemą – naujai dirbti atėję pedagogai atjaunintų mokyklų darbuotojų kolektyvus, padėtų diegti novatoriškas, dabartinei mokinių kartai aktualias mokymosi priemones.
Darbas mokykloje yra sunkus ir nuolat besikeičiantis – keičiasi ne tik mokiniai, bet ir tvarkos, įsakymai, reikalavimai, kuriuos sekti kartais tampa nebeįmanoma.
Be to, švietimo įstaigų vadovams padidėtų pasirinkimo galimybės ieškant trūkstamų specialistų – nereikėtų įtikinėti mokykloje pasilikti pensinio amžiaus, poilsio po ilgos profesinės karjeros nusipelniusių pedagogų.
Darbas mokykloje yra sunkus ir nuolat besikeičiantis – keičiasi ne tik mokiniai, bet ir tvarkos, įsakymai, reikalavimai, kuriuos sekti kartais tampa nebeįmanoma. Pridėkime ir pandemijos sukeltus nuotolinio mokymo, technologinio raštingumo iššūkius. Ne visiems toks tempas yra pakeliamas.
Todėl darant prielaidą, kad jaunųjų mokytojų mokyklose iš tikrųjų padaugės (kaip bus iš tikrųjų, pamatysime tik ateityje), verta kelti diskusinį klausimą, ar pakankamai ilgai pedagoginį darbą išdirbusiems mokytojams neturėtų būti sudaromos sąlygos į pensiją išeiti anksčiau.
Išankstinės pensijos mokytojams klausimas buvo jau ne kartą keltas ir Seime, ir Vyriausybėje. Deja, jokių sprendimų priimta nebuvo. Natūralu, kad dėl tokio sprendimo kyla daugybė niuansų, iš kurių esminis – kodėl visoje pensijų sistemoje išskiriama viena darbuotojų grupė.
Tačiau kai kuriose pasaulio šalyse tokia praktika veikia ir turintieji reikiamą pedagoginio darbo stažą gali išeiti į pensiją anksčiau laiko.
Pensinio amžiaus sulaukę pedagogai, dar norintys padirbėti pedagoginį, bet mažesnio krūvio reikalaujantį darbą, puikiai pritaptų formuojant pagalbos švietimui specialistų korpusą arba dirbant korepetitoriaus darbą. Faktu, jog korepetitoriai mokyklose reikalingi, galima įsitikinti pažiūrėjus į šių metų matematikos egzaminą, kuris parodė, kad tose pačiose klasėse ne visi moksleiviai sugeba vienodu tempu dalyvauti mokymo procese.
Svarstytinos ir kitos mokytojo profesijos pasirinkimo skatinimo ir prestižo didinimo priemonės – be savaime suprantamo mokytojų atlyginimų kėlimo, tai galėtų būti ir geresnių sąlygų sudarymas vykdant patį mokymo procesą, pavyzdžiui, užtikrinant mažesnį mokinių skaičių klasėse ar įdarbinant pagalbos švietimui specialistus klasėse, kur yra moksleivių su specialiaisiais poreikiais.
Jei Lietuvoje mes vertiname mokslą ir norime mokytojo profesiją padaryti prestižinę, be to, spręsti ir vieną esminių švietimo sistemos problemų, pedagogikos studentų augimas tokioms diskusijoms suteikia pagreitį.
Edmundas Pupinis yra Seimo TS-LKD frakcijos atstovas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys.
