Trumpa priešistorė. 2017 m. lapkričio mėn. Švietimo ir mokslo ministerija bei septynios švietimo profesinės sąjungos Vyriausybėje pasirašė šakinę kolektyvinę sutartį, kuri turėjo sudaryti prielaidas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti 2018–2022 m.
Šių metų liepą buvo suderėta dėl šios sutarties pakeitimų už maždaug 117 mln. eurų, tačiau pirminiame valstybės biudžeto projekte pakeitimams buvo numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų. Sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos pasijautė apgautos ir paskelbė apie planuojamus masinius mokytojų protestus. Lapkričio pabaigoje šalies mokyklose įvyko trumpas įspėjamasis mokytojų streikas.
Iškart po įspėjamojo pedagogų streiko švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius pasirašė pakoreguotą švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinę sutartį. Paskelbta, jog numatyti pinigai atliepia sutartį pasirašiusių profsąjungų lūkesčius ir planuotų mokytojų streikų gruodį jau nebebus.
Nei 2020 m. valstybės biudžete, nei kolektyvinėje sutartyje nieko nekalbama apie lėšas neakademinio personalo atlyginimams didinti.
Tačiau sutarties nepasirašiusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga derybų rezultatą vadina mokytojų interesų išdavyste, o Vilniaus universitetas (VU), seniausia aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, po sutarties pasirašymo dviem dienoms sustabdė savo veiklą – nedirbo dėstytojai, nevyko paskaitos, neveikė bibliotekos.
VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovė ir iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ narė Rūta Žiliukaitė sutartį pavadino gėdinga kelių profesinių sąjungų kapituliacija.
Aukštajame moksle dirbančių dėstytojų lūkestis buvo aiškus, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. atlyginimai mokslo darbuotojams kiltų 10 proc. Tokiai idėjai pritarė ir Seimo švietimo ir mokslo komitetas, siūlydamas papildomai mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti skirti 16,8 mln. eurų (sumą, kurios reikia pasiekti 10 proc.) nuo kitų metų pradžios.
Pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje 10 proc. kilimas kitais metais numatytas, tačiau tik nuo rugsėjo 1 dienos. Vietoje per metus reikalingų 16,8 mln. eurų Vyriausybė dėstytojams skyrė vos 4,6 mln. Taigi trūksta daugiau nei 12 mln. eurų.
Panaši situacija ir su mokytojais, nors Švietimo ir mokslo komitete pritarta bendram 52 mln. eurų pasiūlymui. Nuo sausio 1 d. atlyginimai mokytojams kiltų 5 proc., o nuo rugsėjo darbo užmokestis padidėtų dar 5 proc. ir nuo to laiko sudarytų bendrą 10 proc. didėjimą, tačiau Vyriausybė mokytojų atlyginimus kelia tik nuo rugsėjo 1 d. ir tam skiria 15,6 mln. eurų sumą.
Vyriausybė trina rankomis – išvengta masinių protestų, atlyginimų kėlimas numatomas tik nuo ateinančių metų rugsėjo mėn., o iš kur gauti pinigų 2021 m. mokėti pakeltus atlyginimus, jau yra kitos valdžios galvos skausmas.
Pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje 10 proc. kilimas kitais metais numatytas, tačiau tik nuo rugsėjo 1 dienos.
Dėstytojai ir mokytojai, jei nebus pasikeitimų svarstant ir priimant 2020 m. biudžetą Seime (mes juos inicijuosime), 9 mėnesius bus priversti laukti atlyginimų pakėlimo, nors pažadai buvo visai kitokie.
Dar vienas naujojoje kolektyvinėje sutartyje dėmesio vertas dalykas yra sutartį pasirašiusioms profesinėms sąjungoms numatomos privilegijos. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariams nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatomos dvi papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos.
Taip pat nuo 2020 m. sausio 1 iki 2020 m. gruodžio 31 d. profesinės sąjungos nariui suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas vidutinį jo darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas 50 procentų vidutinio jo darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius.
Daugumai šalies mokytojų ir dėstytojų, nepriklausančių minėtoms profsąjungoms, tokių privilegijų nenumatyta.
Dar viena problema – nei 2020 m. valstybės biudžete, nei kolektyvinėje sutartyje nieko nekalbama apie lėšas neakademinio personalo atlyginimams didinti ar išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo optimizavimu, apmokėti. Ir toliau išlieka neaiškumas dėl neformaliojo vaikų švietimo ir kultūros paso programos finansavimo.
Taigi ką daryti?
Kartu su kolegomis iš opozicijos teiksime siūlymų ir dėl mokytojų, ir dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimo kėlimo jau nuo 2020 m. sausio 1 d., siūlysime numatyti lėšas ir neformaliajam vaikų švietimui. Kaip galutinai atrodys finansavimas švietimo sričiai, pamatysime jau greitai. Pagal Finansų ir biudžeto komiteto numatytą planą, 2020 m. valstybės biudžetą Seime numatyta patvirtinti iki gruodžio 17 d.
Edmundas Pupinis yra TS-LKD frakcijos narys bei Švietimo ir mokslo komiteto narys.