Paklaida, kuomet vietoj 17,4 mln. Eur reikia 27.4, yra tikrai nemaža. Įdomu, kodėl ministerija žinodama, kad lėšų pritrūks iki šiol slėpė tuos milijonus, o dar įdomiau, nuo ko ministrė „nurėš“ tuos milijonus? Juk Seime biudžeto niekas neperskirstė, o 10 mln. Eur gana didelė suma. Seime svarstant Valstybės biudžetą ir dėl kur kas kuklesnių sumų vyksta labai įnirtingos kovos.
Vis dėlto, ar ministerija pripažins savo klaidas, ar, kaip ir buvo žadėta, į mokyklas, kurioms nepakanka lėšų atlyginimams, siųs kažkokias komisijas? Kas dar prisimena sovietmetį, tai žino, kad komisija buvo gerai įvaldytas ir patikrintas metodas nepatenkintiems žmonėms nuraminti. Jei nesusitvarkote vietoje ir kažkas netinka tavo vadovaujamo kolektyvo žmonėms, atvažiuosim pasiaiškinti. Dažnai po tokio atvažiavimo krisdavo net ir labai partijai nusipelniusių vadovų galvos, todėl, susidūrus su partijos centro komiteto klaidingais sprendimais, geriausias metodas užsitikrinti ramybę buvo sušukti – ačiū partijai ir tėvynei, pas mus viskas gerai!
Jau šūksniai ,,pas mus viskas gerai straipsnių pavidalu pasirodė ir tinklalapiuose. Spėju, kad komisijos šios mokyklos nesulauks, tačiau sovietmetį primenančios frazės sukelia šypseną: „Šią savaitę mokyklos mokytojai gaus pirmuosius atlyginimus po etatinio apmokėjimo įvedimo. Jų laukiame ramiai, nes žinome, kiek ir už ką bus sumokėta. Viskas jau suskaičiuota, krūviai paskirstyti.“ Straipsnio pabaigoje, sutvirtinant, kas ir kam čia gerai, parašoma: „Šį komentarą išplatino Švietimo ir mokslo ministerija.“ Ko gero, komentarai nereikalingi?
Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija skirdama papildomas lėšas ir pati pripažįsta, kad viskas ne taip jau ir gerai, tenka priminti ministerijos „specialistų“ dar vasarą parengtą Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bendrapartiečiams atsakymų rinkinį apie 10 mitų. Deja, bet didžioji dalis mitais ministerijos įvardintų reformos išdavų tapo tikrove. Tenka bent esminius priminti.
Atlyginimai mažės – taip, nes jau ir pati ministerija tą supratusi skubos tvarka bent iš dalies situacijai gelbėti skiria papildomų milijonų. Deja, tai tik 1,7 procento nuo visos dotacijos sumos. Todėl ir papildomai skirtų 10 milijonų išsisklaidys kaip rūkas ne tik pajamų, bet ir mokesčių jūroje.
Etatinis apmokėjimas bus naudingas ne tik kaimo mokykloms – deja, kol kas neteko sutikti labai džiūgaujančių mokytojų nei kaime, nei, tuo labiau, – mieste. Nepakankamai paruošta reforma į mokytojų kolektyvus atnešė tik daugiau sąmyšio ir erzelio.
Nukentės didelių mokyklų mokytojai – taip, nes dar priimant teisės aktus buvo aišku, kad mokytojams, dirbusiems dideliais krūviais ir gaudavusiems apmokėjimą už kiekvieną kontaktinę valandą ir priedus už papildomus darbus, įvedus etatinį apmokėjimą, atlyginimas galės ir mažėti. Taip atsitiks todėl, kad šalia kontaktinių valandų į etatą bus pridedamos nekontaktinės valandos už papildomus darbus ir bendruomeninei veiklai, kadangi darbo valandos apmokėjimo vertė mažėja, tai logiška, kad žymiai nepadidinus atlyginimų mokos fondo atlyginimas daliai dideliais krūviais dirbusių mokytojų mažės. Papildomai mokslo metų pradžiai skirti 17,4 mln. Eur, kurie galėjo sušvelninti situaciją dėl darbo krūvių perskirstymo, pernelyg mažos lėšos.
Daliai mokytojų valandos bus „prirašomos“ – deja, jau ir šiuo metu daliai mokytojų kyla klausimų dėl papildomų valandų, ypač darbo mokyklos bendruomenei, ne visada skaidraus paskirstymo. Kaip ir buvo tikėtasi, nemaža dalis mokytojų viešai arba individualiuose pokalbiuose kelia šį klausimą. Tokie neaiškumai, savaime suprantama, mokytojų kolektyvuose neprisideda prie susitelkimo darbui.
Etatinio apmokėjimo modelis nenumato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, pagalbos specialistų, kito pedagoginio personalo darbo tinkamo apmokėjimo – tai realybė, su kuria mokyklų vadovai susidūrė pirmiausiai. Aišku, ministerija pirmiausiai suskubo apkaltinti savivaldybes, neva jos nepasirūpino, kad pagalbos specialistų darbui apmokėti būtų skirtos pakankamos lėšos. Deja, savivaldybės dažnai tampa tik ministerijos siunčiamų direktyvų vykdytojomis, o visoms ministerijų fantazijoms ir numatytoms funkcijoms įgyvendinti neskiriamos pakankamos lėšos. Be to, ne visos savivaldybės turi tokius milijoninius rezervus kaip ministerija.
Manau, kad skubota reforma dar neatsiskleidė visu savo gražumu. Nors mitu buvo pristatoma ir tai, kad etatinio apmokėjimo modelis parengtas tariantis su suinteresuotomis grupėmis, bet kuo toliau, tuo labiau kyla dalies mokytojų profsąjungų, net ir tų, kurios pradžioje nuolankiai buvo susitaikiusios su etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimu, nepasitenkinimo balsas. Profesinių sąjungų siūlymai gana radikalūs ir nekviečiantys laukti, kol problemos kažkokiu būdu pačios išsispręs.
Netrukus Seimas pradės svarstyti ateinančių metų biudžetą. Manau, jau pateikimo metu Ministras Pirmininkas turės atsakyti į klausimą, ar pasirengęs prie 45 mln. Eur, kurie dėl etatinio apmokėjimo įvedimo buvo numatyti skirti ateinantiems metams, dar papildomai skirti bent 30 mln. Eur? Jei ne, panašu, etatinio apmokėjimo įvedimo entuziastai patirs didžiulį nusivylimą.
Edmundas Pupinis yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
