Vaikui globa nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai susiklosčius tam tikroms sudėtingoms aplinkybėms (ligos, socialinių įgūdžių stoka, nesirūpinimas vaiku, piktnaudžiavimas tėvų valdžia ir pan.), patys toliau nebegali pasirūpinti vaiku ir jo auginti.. Tai išimtiniai atvejai, kai be tėvų priežiūros likusiu vaiku tenka pasirūpinti kitiems. Kalbant apie globą, svarbu paminėti, kad visus susijusius dokumentus iki teismo proceso, kuriame nustatoma globa, tvarko vaikų teisių apsaugos institucija. Ši institucija įvairiais aspektais (teistumas, sveikatos būklė ir kt.) tikrina asmenis, kurie nori tapti globėjais. Patikrinus ir surinkus visą reikiamą informaciją, tokio pobūdžio bylose galutinį žodį (nustato globą) taria teismas.
Teismo darbas šiose bylose susijęs su didžiule atsakomybe ‑ įvertinti būsimų globėjų asmenines savybes, požiūrį į vaiką, atsižvelgti į vaiko nuomonę (jeigu tai yra įmanoma) pareikalauja daug įvairių žinių ir kompetencijos. Tik įsigilinus į šiuos ir kitus aspektus, galima pasakyti, ar asmuo yra pasirengęs ir ar galima jį skirti konkretaus vaiko globėju.
Dažnai keliamas klausimas dėl tokių bylų nagrinėjimo trukmės, tačiau reikia pripažinti, jog tai labai dažnai priklauso nuo to kaip yra pasirengta tokių bylų nagrinėjimui – ar surinka visa reikiama informacija apie globėjus, ar pavyko informuoti apie vykstantį procesą visus suinteresuotus asmenis ir pan., nes svarbiausia padaryti viską, jog vaiko, atsidūrusio sudėtingoje situacijoje, interesai būtų apginti. Paprastai šias bylas stengiamasi išnagrinėti per vieną teismo posėdį. Žinoma, pasitaiko išimtinių atvejų, kai posėdį reikia atidėti, bet jeigu dokumentai yra tinkamai parengti, surinkta visa reikalinga informacija, teismas yra pasirengęs bylą išnagrinėti greitai.
Skiriant globą, esant galimybei pirmenybė turėtų būti teikiama artimiesiems, vaiko giminaičiams, tokiu būdu išsaugant šeimos ryšius. Dar vienas labai svarbus vaiko globos nustatymo principas – jeigu globotinas vaikas turi brolių ir (ar) seserų, stengiamasi jų neišskirti. Tikslinga pabrėžti, kad teismas visais atvejais individualiai ir detaliai vertina globėju siekiančio tapti asmens asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, jo santykius su vaiku, vaiko interesus.
Asmenims, kurie nori būti globėjais, yra nustatytos amžiaus ribos. Ne giminaičiams numatyta riba – iki 65 metų amžiaus, jei norima laikinai globoti (rūpintis) jaunesnį kaip 10 metų vaiką. Taip pat žinotina, kad globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami ne jaunesni nei 21 metų amžiaus (išskyrus artimąjį vaiko giminaitį). Artimiems vaiko giminaičiams (seneliams, broliams ir seserims) tokio apribojimo nėra.
Globa nuo įvaikinimo skiriasi tuo, kad vaikas išsaugo tam tikrus ryšius su tėvais, priešingai nei įvaikinimo atveju, kai ryšiai nutraukiami ir įtėviai įgyja visas tėvų teises ir pareigas.
Dažniausios priežastys, dėl kurių neleidžiama globoti vaiko, yra susijusios su netinkamu amžiumi, neveiksnumu ar ribotu veiksnumu šioje srityje, jeigu yra apribota tėvų valdžia, asmuo buvo nušalintas nuo globėjų pareigų dėl netinkamo elgesio, sergama ligomis, dėl kurių negalima globoti vaiko, jeigu išvada, kuri yra rengiama atestuotų socialinių darbuotojų dėl pasirengimo vaiko globai, yra neigiama.
Artėjant 2018 metams tikslinga prisiminti Prezidentės pasirašytas vaikų saugumą užtikrinančias pataisas. Šias pataisas įvertinus kompleksiškai, galima tikėtis palankių pokyčių pačioje sistemoje. Šiose pataisose daug dėmesio skiriama prevencijai, aiškiau ir išsamiau sureguliuota vaikų teisių apsaugos institucijos atsakomybė. Numatyta pranešti ir apie galimas grėsmes iš anksto. Detaliau reglamentuoti su šių bylų nagrinėjimu susiję procesiniai klausimai: pareiškėjai – bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų, bus atleidžiami nuo žyminio mokesčio; numatyta, jog tokiose bylose byloje dalyvaujantys asmenys būtų atstovaujami advokato. Teismas iš pradžių siūlys patiems asmenims pasirūpinti atstovavimu teisme (susitarti su konkrečiu advokatu), tačiau jeigu jie to nepadarys, valstybė pasirūpins, kad jiems būtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kiti teisiniai bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai iš esmės lieka nepakitę.
Prof. dr. Egidija Tamošiūnienė yra Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, teisėja.
