Pradėkime nuo pratybų legendos. Pasak jos, į Baltarusijos teritorijoje nupieštą „Veišnorijos Respubliką“ kėsinasi „Lubenija“ ir „Vesbarija“, imituojančios NATO šalis, pirmiausia Lenkiją ir Lietuvą. Sako, kad taip prasidėjo visi šiandieniniai karai. Ir neraudonuoja – juk taip karą Gruzijoje ir Ukrainoje pradėjo ne kas kitas, o pati Rusija. Sąjungininkai, t.y. Rusijos ir Baltarusijos kariai, susitelkia prie sienų ir ginasi. Galima neabejoti, kad pratybų pabaigoje staigiu smūgiu sunaikinę „teroristus“ pajėgos iš tiesų ruošiasi įsiveržti į nedorėles „Lubeniją“ ir „Vesbariją“. Kvaila legenda – nei NATO, nei nė viena iš paminėtų šalių neturi jokių teritorinių pretenzijų Baltarusijai, neskelbia ultimatumų dėl „engiamų“ tautinių mažumų ir nekuria teorijų apie tokius mistinius darinius kaip Rusijoje propaguojama „Novorosija“. Bet pereikime prie statistikos.
Pasak oficialių Rusijos ir Baltarusijos šaltinių pranešimų, pratybos Baltarusijoje vyks 6 poligonuose (ir 3 – Rusijoje), jose dalyvaus apie 13000 karių, iš kurių apie 3000 atvyks Rusijos, taip pat apie 680 vienetų kovinės technikos. Tačiau Vakarų ekspertai prognozuoja, kad jose gali slapta dalyvauti nuo 60 iki 100 tūkstančių Rusijos karių. Įtarimus didina tai, kad ribojamos NATO galimybės stebėti pratybas. Jau ne kartą aprašyti atvejai, kada Rusija pradėjo karo veiksmus, pajėgas jiems sutelkdama prisidengusi mokymais ir pratybomis. Pats šviežiausias pavyzdys – karas 2008 m. Gruzijoje. Kiekvienos tokios didelio masto pratybos iš tiesų labai pavojingos, nes agresijos auka gali nepastebėti pajėgų telkimo ir netikėtai susidurti su pasirengusių ir gerai apsirūpintų pajėgų invazija. Šaltojo karo metais abi pusės į visas didesnes pratybas reaguodavo atitinkamu pajėgų telkimu ir padidinta parengtimi. Taip, be abejonės, NATO reaguos ir šį kartą. Tiksliau – jau reaguoja. NATO blokas šiandien yra ženkliai stipresnis už Rusiją. Ir, nors kolektyvinis politinių sprendimų priėmimas, pasienio šalių karinių pajėgumų lygis ir esamas NATO pajėgų sutelkimo ir permetimo greitis sukelia tam tikrų sunkumų, Rusijos galimybės nugalėti Vakarus konvenciniame kare yra nulinės. Tačiau išlieka provokacijų pavojus, kurios, dėl neatsakingo Kremliaus režimo elgesio, gali peraugti į konfliktą, kurio pasekmės galėtų būti labai skaudžios.
Reikia pažymėti, kad Rusijos kariuomenei pasirengti pratybos „Zapad 2017“ nėra reikalingos – šios šalies ginkluotosios pajėgos savo karinę parengtį ženkliai sustiprino jau prieš mėnesį. Rugpjūčio pradžioje VISOSE karinėse apygardose vyko intensyvios pratybos, kuriose dalyvavo VISŲ ginkluotųjų pajėgų daliniai. Buvo pakelti ir į poligonus permesti batalionai ir brigados, tankų, motošaulių, artilerijos, inžinerijos, oro gynybos, armijos sraigtasparnių ir oro kosminių pajėgų (karo aviacijos) daliniai. Atskirai treniravosi ryšininkai, o paviešinti inžinerinių padalinių pratybų kadrai rodo, kad buvo dirbama intensyviai, o ne statomas vienas pontoninis tiltas pamaloninti valdžiai stebėtojų tribūnose. Vien Kaliningrado srityje nuo liepos mėnesio įvyko 3 jūrų desanto išlaipinimo pratybos. Taigi, masinės pratybos su koviniais šaudymais pasibaigė, jų patirtis aptarta, visi atsipalaidavę varžtai prisukti, o Rusijos karinė machina girgžda kur kas mažiau, nei įprastai.
Nepaisant visų šių grėsmingų požymių, karinės Rusijos agresijos tikimybė neatrodo reali. Iš pradžių besišaipiusi iš Vakarų nerimo ir užuominomis jį tik kursčiusi, oficialioji Rusija ir jos propagandinė mašina pakeitė dainelę. Dabar nuolat kalbama, kad tai tik kuklus atsakas į NATO pratybas ir pajėgų telkimą prie Baltarusijos sienos. Ir tai nepanašu į maskuotę – greičiau galima kalbėti apie tai, kad sulaukus tvirto atsako į chuliganiškus grasinimus, dabar mėginama švelninti padėtį, jau galvojant ir apie būsimas „Zapad 2017“ pasekmes santykiams su Vakarais. O tai – požymis, kad šios pratybos gali būti kuklios, be šimtatūkstantinių grupuočių, ir gali pasibaigti be rimtesnių Rusijos provokacijų. Kitas svarbus veiksnys yra Rusijos ekonomika, taip pat kariuomenės perginklavimo ir aprūpinimo programa, kuri šlubuoja visomis keturiomis, bet apie tai – kitą kartą.
Taigi, rimtesnės karinės provokacijos neatrodo labai realios, tačiau išlieka kita grėsmė – kad Rusijos pajėgos ar dalis jų po pratybų pasiliks Baltarusijoje. Toks scenarijus būtų labai įprastas Kremliui – paberti žarijas arčiau NATO sienų ir jas naudoti savo agresyviems žaidimams. Antra, tai leistų dar stipriau kontroliuoti Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką ir perimti valdžią iš jo rankų kada tik panorėjus. Vienintelis būdas tam užkirsti kelią – tvirta NATO pozicija. Tas taip pat daroma. Jeigu Rusijos kariai pasiliktų Baltarusijoje, tai būtų vienintelis Kremliaus pasiektas politinis tikslas. Sveikas protas turėtų sakyti, kad toks žaidimas nevertas žvakių, bet rusai turi ir kitą posakį – Rusijos protu nesuvoksi. Visgi atrodo, kad Rusija jau pasirengusi šiek tiek atsitraukti ir pamėginti sumažinti dar neįvykusių pratybų „Zapad 2017“ jau sukeltas pasekmes. Galbūt net siūlydama vienas ar kitas iniciatyvas dėl padėties Rytų Ukrainoje stabilizavimo. O galbūt – dėl Šiaurės Korėjos. Tačiau nepanašu, kad Vakarai dėl to turėtų tuščių iliuzijų.
Karinės pratybos „Zapad 2017“ dar tik prasidės po 10 dienų, o pirmas svarbus rezultatas jau pasiektas – NATO šalys dar labiau sustiprino tarpusavio ryšius ir dar kartą pademonstravo galimybę priimti sprendimus krizės akivaizdoje. Tai dar labiau paskatino kai kurias NATO šalis didinti išlaidas gynybai ir stiprinti pajėgumus.
Galime neabejoti, kad tai ne tas rezultatas, kurio buvo siekiama Kremliuje rengiant „Zapad 2017“ pratybas.
Egidijus Papečkys yra kriminalinės žvalgybos, antiterorizmo ir saugumo ekspertas, dėstytojas, publicistas, Liberalų sąjūdžio atstovas.
