Tačiau su dideliais projektais atkeliauja ir dideli iššūkiai, kurių svarbiausias – investuoti lėšas taip, kad jos kurtų kuo didesnę vertę. Čia būtinas skaidrumas, kuris ne tik nepalieka klaustukų, kaip ir kur buvo panaudotos ES lėšos, bet ir suteikia galimybę diskusijomis ieškoti geriausio sprendimo, kurti gerąją praktiką, galiausiai – mokytis iš klaidų.
Lietuvos automobilių kelių direkcija 2007–2013 metų laikotarpiu ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendino 46 projektus. ES investicijos suteikė galimybę imtis didelės apimties projektų, pavyzdžiui, Vilniaus pietinio, Kairių (palei Šiaulius), Priekulės aplinkkelių, Jakų sankryžos prie Klaipėdos, transeuropinių kelio tinklų (TEN–T) Vilnius–Lyda ir Vilnius–Minskas rekonstrukcijos. Be ES lėšų šių projektų nebūtų buvę galimybės net pradėti.
Nuo to, kaip bus sukurta ir išplėtota infrastruktūra, priklauso ne tik priežiūros kaštai ateityje, bet ir eismo saugumas, kelionės trukmė, taršos lygis, netgi šalies, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis.
Reikėtų turėti omenyje, jog automobilių keliais pervežama daugiau nei pusė (apie 60 proc.) visų vidaus transporto gabenamų krovinių. Tuo tarpu kalbant apie indėlį, kuriant bendrąjį vidaus produktą, – kelių transporto indėlis jame didesnis nei 7 proc., transporto sistemos – 13 proc. Tik šalia gerai išplėtotos kelių infrastruktūros kuriasi logistikos centrai, gerai išplėtota kelių infrastruktūra turi teigiamos įtakos smulkiajam verslui, padeda sukurti naujas darbo vietas.
Kaip užtikrinti, kad ES investicijos atneštų kuo didesnės naudos? Viena iš būtinų sąlygų yra skaidrumas, tarp kurio ir viešumo būtų galima dėti kone lygybės ženklą.
Iš 2007–2013 metų ES finansavimo buvo įdiegtos 85 saugų eismą gerinančios priemonės, rekonstruota 139 kilometrų krašto ir daugiau nei 320 kilometrų transeuropinių tinklų kelių, nutiesta virš 20 kilometrų aplinkkelių ir išasfaltuota 737 km žvyrkelių. Tačiau tokie duomenys šalies gyventojui neteikia didelės prasmės, jei tų teigiamų pokyčių nepajaučia asmeniškai.
Kaip užtikrinti, kad ES investicijos atneštų kuo didesnės naudos? Viena iš būtinų sąlygų yra skaidrumas, tarp kurio ir viešumo būtų galima dėti kone lygybės ženklą.
Projektus įgyvendinančioms organizacijoms siekiant skaidrumo svarbus savanoriškumo aspektas – būtent vidinė motyvacija pasakyti visuomenei daugiau nei reikalauja įstatymai bei užmegzti kokybišką, rezultatus nešantį dialogą kuria didžiausią vertę.
Šiame kontekste itin aktuali tampa skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“, suteikianti galimybę nesudėtingai žengti svarbius žingsnius didesnio skaidrumo link. Ji lyg platforma projektų vykdytojams papasakoti apie įgyvendinamus projektus, o gyventojams lengvai susipažinti su jais. Palaikydami šią iniciatyvą, savanoriškai prisijungėme prie jos vieni pirmųjų.
Tiesa, skaidrumo augimui nemenkos įtakos turi ir gyventojų įsitraukimas. Kiekvieną savaitę sulaukiame gana daug gyventojų užklausų apie vykdomus projektus, pasiūlymų, kuriuos kelius reikėtų rekonstruoti ar remontuoti.
Džiugina, kad gyventojų susidomėjimas yra didelis ir jaučiame jo augimą. Būtent įsitraukimas ir abipusis skaidrus dialogas suteikia galimybę diskutuoti, ar tikslingai vykdomas projektas, kokias problemas investicijos sprendžia ir kokias galėtų spręsti, ką galima buvo padaryti kitaip, kad ateityje būtų galima pasimokyti iš klaidų bei jų nekartoti, tuomet galima tikėtis maksimalios investicijų naudos.
Egidijus Skrodenis yra l.e.p. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius
