Finansinį asmens portfelį sudaro jo finansinis kapitalas ir žmogiškasis kapitalas. Pastarojo vertė nustatoma apskaičiuojant visų būsimų pajamų dabartinę vertę. Ką tik universitetą baigęs jaunuolis turi didelį žmogiškąjį ir mažą ar net neigiamą finansinį kapitalą.
Pradėjęs dirbti ir taupyti lėšas, žmogus pamažu savo žmogiškąjį kapitalą paverčia finansiniu. Taigi karjeros pabaigoje asmens portfelio didžiąją dalį įprastai sudaro finansinio kapitalo forma, o žmogiškasis kapitalas lieka nedidelis, dažnai tik būsima pensija.
Kodėl į savo finansinį portfelį turėtume įtraukti ir ateities pajamas? Šiandien jau visiškai įprasta poreikius tenkinti panaudojant pajamas, kurių dar neuždirbome, bet tikimės uždirbti ateityje. Taip skolinamės būstui ar transporto priemonei.
Žinant savo „vertės“ skaitinę išraišką, galima geriau planuotis, kaip šį žmogiškąjį kapitalą paversti finansiniu.
Vertindami savo ateities pajamas pabandykite užduoti tuos pačius klausimus, kuriuos užduodame vertindami bet kurią kitą turto klasę. Kiek jos yra stabilios? Kokio augimo tikimės? Ar pajamos koreliuoja su kitomis turimomis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis, nekilnojamu turtu? Išanalizavę savo žmogiškąjį kapitalą kaip turto klasę, lengviau galėsime formuoti ir savo finansinį portfelį.
Finansų valdymo teorija rekomenduoja investicijas diferencijuoti ir prieš papildant portfelį nauja, bet savo savybėmis panašia investicija, tokį sprendimą gerai pasverti. Juk sudėję visus kiaušinius į vieną krepšį rizikuotume likti be vakarienės. Taigi svarbu įvertinti ir darbdavio riziką.
Tarkime, jei didžiąją dalį pajamų gaunate iš nedidelės įmonės, veikiančios medienos pramonėje, tuomet likusi portfelio dalis turėtų mažai koreliuoti su šia sritimi. Prisiminkime žlugusios „Enron“ korporacijos atvejį. Tūkstančiai žmonių neteko ne tik darbo, bet ir būsimų pensijų, nes didžioji dalis darbuotojų pensijų fondo buvo investuota į tos pačios „Enron“ akcijas, kurių vertė nukrito 94 procentais.
Tęsiant analogiją su investicijų portfeliu, žmogiškąjį kapitalą galima būtų suskirstyti į dvi grupes – žmogiškąjį kapitalą su akcijų savybėmis ir žmogiškąjį kapitalą su obligacijų savybėmis. Tai galima iliustruoti profesoriaus, dirbančio universitete, pavyzdžiu. Jo žmogiškasis kapitalas yra panašus į obligacijas, nes žinome konkrečius darbo sutarties terminus ir tikėtiną grąžą (su infliacijos lygiu augantis atlyginimas).
Fondų valdytojo, kurio atlyginimo priedai priklauso nuo rezultatų, žmogiškasis kapitalas panašesnis į akcijas. Jei toleruojate aukštą riziką, o jūsų žmogiškasis kapitalas yra panašus į obligacijas, tuomet didžioji dalis jūsų portfelio turėtų būti investuota į akcijas. Ir atvirkščiai.
Žmogiškasis kapitalas turi vieną unikalią riziką, nebūdingą kitoms turto klasėms. Šios turto klasės vertė staigiai sumažėja investuotojui mirus, tokiu atveju gautinų pajamų vertė tampa nulinė. Kol mokslininkai nesukūrė amžino gyvenimo sprendimų, nuo šios rizikos iš dalies galime apsisaugoti įsigydami gyvybės draudimo produktą. Netekties atveju dalis planuotų, bet negautų pajamų būtų išmokėtos šeimos nariams. Artėjant link pensinio amžiaus gautinų pajamų dydis mažėja, mažėja ir gyvybės draudimo poreikis.
Taigi žinant savo „vertės“ skaitinę išraišką, galima geriau planuotis, kaip šį žmogiškąjį kapitalą paversti finansiniu.
Eglė Adomaitienė yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento asmeninė bankininkė
