NAFTA – trišalė sutartis, kuria dar 1994 m. buvo sukurta prekybinė sąjunga tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Šiose šalyse pagaminama produkcija kartu sudėjus yra didesnė už pagaminamą visoje ES – ekonominis susitarimo pajėgumas siekia daugiau nei 20 trln. JAV dolerių ir apima apie 450 mln. darbuotojų. Teigiama, kad derybos dėl NAFTA ateities bus pratęstos kitą savaitę – sausio 23 d.
Akylos investuotojų akys
Tiesa, ilgainiui finansų rinkų dalyviai pradėjo atsargiau vertinti D.Trumpo rinkimų kampanijos metu duotus pažadus palikti NAFTA. Nors Baltieji rūmai pareiškė, kad oficiali jų politika nesikeičia, analitikai mano kitaip. Skaičiuojama, kad šiuo metu tikimybė, jog bus paskelbta apie JAV pasitraukimą, siekia 50 proc.
Investuotojai gaudo kiekvieną naujieną, ieško bent menkiausių užuominų apie tai, kas bus toliau. Toks jų elgesys ypatingai atsispindi akcijų ir valiutų rinkose. Kanados pareigūnams paskelbus, kad jie galimą JAV pasitraukimą vertina rimtai, Kanados doleris ir Meksikos pesas nukrito atitinkamai 0,80 proc. ir 1,30 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Akcijų rinkos taip pat neliko šešėlyje. Biržoje prekiaujamas fondas, skirtas sekti Kanados didžiausių kompanijų akcijas, nukrito apie 1 proc., o fondas, sekantis didžiausių Meksikos įmonių akcijas, nukrito 2,2 proc.
Skaičiuojama, kad šiuo metu tikimybė, jog bus paskelbta apie JAV pasitraukimą, siekia 50 proc.
Be to, smarkiai nukentėjo automobilių pramonės atstovai visose NAFTA šalyse. Ką reiškia abejonės dėl NAFTA ateities savo kailiu pajuto tokios gerai žinomos įmonės, kaip „General Motors“ ir „Kansas City Southern“ – jų akcijų kainos atitinkamai nukrito apie 3 ir 5 proc.
Nors teigiama, kad subyrėjus susitarimui, ilguoju laikotarpiu šalys sugebės išsispręsti atsiradusius nesklandumus, įtampa auga. Tai turi įtakos ir NAFTA šalių centrinių bankų ekonomikos skatinimo planams. Tikimybė, kad Kanados centrinis bankas pakels savo bazinę palūkanų normą nukrito nuo 84 proc. iki 57 proc. Tiesa, emocijoms aprimus šis rodiklis atsistatė iki 85 proc.
„Bloomberg“ analitikų vertinimu, Meksikos centrinis bankas turėtų palikti savo bazinę palūkanų normą nepakeistą – ties 7,25 proc. riba. Manoma, kad suirus prekybos susitarimui, centrinis bankas neturės motyvų griežtinti ekonominę situaciją.
Siūlo galo paieškos
Statistika atspindi faktą, kad skandalais ir pažadais D.Trumpui nepavyko sumažinti JAV prekybos deficito. Jis pernai padidėjo ir per 11 mėn. pasiekė 513 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 505 mlrd. JAV dolerių 2016 m. Rekordinis, 762 mlrd. JAV dolerių siekęs, deficitas buvo fiksuotas 2006 m.
Per 2017 m. JAV eksportas augo, bet importo augimas buvo nepalyginamai spartesnis. Ekonomistai tikisi, kad ši tendencija tik stiprės dėl priimtos pelno mokesčių mažinimo reformos. Manoma, kad ji suteiks ekonomikai trumpalaikį stimulą, o šis gali sustiprinti namų valiutą, pabranginti eksportuojamą produkciją, o importui suteikti didesnį konkurencinį pranašumą. Dėl šių priežasčių prekybos deficitas ateinančiais metais gali tik didėti.
Šiuo metu ekonomika dirba visu pajėgumu, o valstybės skola yra rekordinėse aukštumose ir siekia 75 proc. šalies BVP. Taigi tos pačios priemonės vargu ar tinka.
Panacėjos ieškojimas
Prezidentas Ronaldas Reaganas per savo kadenciją dėl visų negandų kaltino Japoniją, jos automobilių ir elektronikos pramonę. Buvo įvesta daug apribojimų ir tarifų siekiant apsaugoti namų rinką nuo konkurencijos. Panašu, kad D.Trumpas vadovaujasi istorija ir bando eiti R.Reagano pėdomis. Skirtumas tik tas, kad dabar dėl visko kalta ne Japonija, o Kinija. Vis dėlto, suprasdamas, kad vien Kinijos nepakaks, prezidentas ieško kitų kaltininkų, o tarp jų atsidūrė ir NAFTA.
R.Reagano laikais JAV ekonomika kentėjo nuo recesijos, didelio nedarbo, tačiau valdžios skola buvo maža. Todėl ekonomikos skatinimas per paklausos prizmę buvo tinkamas vaistas. Šiuo metu ekonomika dirba visu pajėgumu, o valstybės skola yra rekordinėse aukštumose ir siekia 75 proc. šalies BVP. Taigi tos pačios priemonės vargu ar tinka.
Per R.Reagano kadenciją JAV valdžia turėjo viziją, kuria kryptimi turi eiti užsienio politika: jeigu uždarai duris – atsidarai langą, jeigu užsidarai nuo vienos rinkos, susitari su NAFTA narėmis, ieškai kitų prekybos partnerių. Tačiau dabar esminis sprendimas – užsidaryti nuo visų.
Kinija užsiima pozicijas
Kad ir kaip JAV stengtųsi išlaikyti ar pagerinti savo prekybines pozicijas, Kinijai tai daryti sekasi kur kas geriau. Pavyzdžiui, JAV buvo ilgametė prekybos partnerė Lotynų Amerikos šalims, tačiau užleido turėtas pozicijas Kinijai. Ši perėmė kontaktus su variu turtinga Čile ir agrokultūrine Brazilija. Kinijos valdžia yra pasiruošusi toliau ir intensyviau dominuoti besivystančiuose regionuose, pirkdama iš jų viską – nuo žemės ūkio reikmenų iki pramonės žaliavų.
Lotynų Amerikos regione iki šiol tik Meksika buvo išimtis – ši šalis būtent dėl NAFTA susitarimo prekybinius ryšius palaiko išimtinai tik su JAV. Meksikos eksportas į JAV 2016 m. sudarė 317 mlrd. JAV dolerių, o Kinijai teko tik 5,4 mlrd. JAV dolerių. Importas iš JAV į Meksiką siekė 260 mlrd. JAV dolerių. Meksika, būdama trečia didžiausia JAV prekybos partnerė, jau dabar dėlioja planą B, kurio prireiks persiorientuoti į kitas rinkas po galimo JAV pasitraukimo iš NAFTA.
Kas bus toliau?
Rinkos dalyviai dažnai užduoda klausimą, kokia bus NAFTA ateitis ir kokias pasekmes tai turės. Padėti rasti atsakymą gali faktas, jog susitarimas numato, kad kiekviena šalis gali pasitraukti iš prekybos sąjungos informavusi kitas partneres prieš šešis mėnesius. Dabar galimos baigtys būtų kelios: niekas nepasikeis, bus pakeistos prekybinės sąlygos, NAFTA išsiskirstys.
Nors JAV prezidentas ir paskelbtų apie pasitraukimą iš NAFTA, tai dar nereiškia, kad po šešių mėnesių šalis iš tiesų ims ir užbaigs prekybinius santykius su Meksika ir Kanada. JAV prekybinius santykius su užsienio šalimis reguliuoja Kongresas, tad jis gali atmesti prezidento prašymą. Tai reiškia, kad D. Trumpo pareiškimai gali būti vienas iš būdų pasiekti JAV palankesnių susitarimų.
Kita galima baigtis – JAV vis dėl to palieka prekybinę sąjungą, pakeliami prekybiniai tarifai, o kartu su jais pakyla ir eksportuojamos produkcijos kainos. Dėl to sumažėja įmonių pelningumas ir darbo jėgos poreikis. Tačiau tai nedera su D. Trumpo ekonomikos skatinimo planu. Menkos naudos tai duotų ir kitoms NAFTA šalims.
Vadinasi, nurimus emocijoms tektų susėsti prie stalų ir nustatyti naujas prekybines sąlygas. NAFTA derybos truko trejus metus, tad kito greito susitarimo greičiausiai nesulauksime.
Eglė Džiugytė yra „Danske Bank“ vyresnioji dilerė.