ECB susimoka už neveiksnumą
Per ECB vadovo Mario Draghi kalbą euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo daugiau nei 1 proc. ir buvo pasiekęs 1,2059. Emocijoms nurimus kursas taip pat šiek tiek atvėso – dabar euras kainuoja 1,2015 dolerio. Šių dviejų valiutų santykis tokį aukštą lygį buvo pasiekęs tik 2015-aisiais. Nuo šių metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu pabrango daugiau nei 14 proc. Tokio brangaus euro įtaka jau atsispindi ekonominiuose rodikliuose, ją savo kailiu jaučia ir eksportuotojai.
ECB vadovas M.Draghi, nesileisdamas į dideles diskusijas apie vis stiprėjantį eurą ir jo daromą įtaką, pabrėžė, kad į tai bus atsižvelgta sprendžiant dėl tolesnių Europos Sąjungos ekonominių tikslų. M.Draghi žodžiais tariant, toks euro svyravimas kelia neramumų, nulemia neužtikrintumą, todėl pareikalaus didesnio dėmesio.
Pagrindinė žinia, kurios laukė suklususios rinkos – sprendimas dėl ekonomikos skatinimo programos, kurios pabaiga jau ne už kalnų, gruodžio mėnesį. Planuojama, kad atsakymą į šį klausimą sužinosime per kitą susitikimą, įvyksiantį spalio pabaigoje. Nuspręsti, kokių priemonių bus imtasi, nėra pati lengviausia ECB užduotis. Ypač žinant, kad programa jau dabar yra perkopusi 2 trln. eurų sumą. Rinkos dalyvių nuomone, ši ekonomikos pulsą didinanti priemonė bus pratęsta ir kitiems metams. Tokiu požiūriu besivadovaujantys investuotojai „patraukė“ į skolos vertybinius popierius ir taip sukėlė jų kainas. Ispanijos ir Italijos 10 m. trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai nukrito nuo 4 iki 6 bazinių punktų, tokio pat termino Vokietijos vertybinių popierių pajamingumai nukrito 2 baziniais punktais.
Skatinimo programos belaukiant
Spaudos konferencijoje buvo svarstoma, kad obligacijų supirkimai, naudojami skatinimo programoje, bus kur kas aktyvesni ir didesni Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos rinkose. Dėl ECB nustatyto 33 proc. limito, neleidžiančio supirkti iš emitento daugiau vertybinių popierių, nei numatyta, programos apimtys bus mažinamos Vokietijoje ir Olandijoje.
Tarp finansų rinkų dalyvių vyrauja nuomonė, kad ECB per artimiausią spaudos konferenciją paskelbs apie planus ne tik pratęsti, bet ir performuoti ekonomikos skatinimo programą. Manoma, kad superkamų skolos vertybinių popierių apimtis turėtų susitraukti nuo 60 iki 40 mlrd. eurų per mėnesį, pradedant nuo pirmojo 2018 m. ketvirčio. Taip pat spėjama, kad 33 proc. limitas neturėtų keistis, tačiau daugiau dėmesio gali būti skirta įmonių obligacijoms. Pagrįsta galvoti, kad 70 proc. limitas konkrečiam vertybiniam popieriui taip pat bus paliktas, norint išvengti per didelės rizikos.
ECB nariai sutinka, kad infliacija Europoje bus kur kas žemesnė nei siektinas 2 proc. lygis. Prognozuojama, kad 2018 m. ji sieks 1,2 proc., o 2019 m. – 1,5 proc. Nepaisant žemesnio infliacijos rodiklio, nariai mato ir toliau stabiliu tempu kylančią ekonomiką, kuri ypač nustebino pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekusi 2 proc. augimą. Prognozuojamas ekonomikos augimas šiemet buvo padidintas nuo 1,9 iki 2,2 proc. Be to, ECB mato ir mažėjantį nedarbo lygį – manoma, kad šiemet jis sieks 9,1 proc., o kitais metais sudarys 8,6 proc. Įvertinus šiuos faktorius, M.Draghi atskleidė, kad bazinės palūkanų normos kėlimas artimiausiu metu nenumatytas. Jo nevertėtų laukti anksčiau, nei bus uždaryta skatinimo programa.
Jei ECB naujienų neturi, JAV turės
Viena iš svarbiausių šio mėnesio temų, neskaitant ECB ir Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimų, buvo JAV skolos lubų klausimas. Garsiai kalbėta, kad, nesusitarus padidinti skolos limito, tai gali sukelti krizę, kurios pasekmės būtų sunkiau pakeliamos nei 2008 m. įvykęs „Lehman Brothers“ bankrotas. Tačiau limito klausimas buvo išspręstas kur kas anksčiau, nei laukta – šis politinis veiksmas davė rezervo ilgalaikiams susitarimams priimti iki gruodžio vidurio.
Kita svarbi žinia – greitu metu atsilaisvins dar viena vieta naujam atstovui FED. Vienas iš pagrindinių FED narių – Stanley Fisceris – pareiškė dėl asmeninių priežasčių atsistatydinantis iš einamų pareigų ir pasitraukiantis iš FED vadovės pavaduotojo posto. Keturios FED vietos iš septynių faktiškai yra laisvos, o pasibaigus Janet Yellen kadencijai, gali būti jau ir penkios. Ką tai reiškia ekonomikai? JAV prezidentas Donaldas Trumpas, gavęs vyriausybės pritarimą, galės rinktis 71 proc. FED narių, vienos iš svarbiausių institucijų pasaulyje pagrindą. Tai verčia nerimauti finansų rinkas, nes tolesnė FED politika ekonomikos klausimais tampa tokia nenuspėjama, kaip ir prezidentas.
Iki šiol D.Trumpas mažai kalbėjo pinigų politikos klausimais, tačiau keli punktai buvo atskleisti. Vienas iš jo teiginių, kad jis nori aukštesnių palūkanų normų, retsykiais susilaukia jo paties prieštaravimų, kad jis yra žemų palūkanų normų žmogus. Kitas D.Trumpo šūkis, kad stiprus JAV doleris yra stiprios valstybės simbolis, susilaukia jo paties atkirčio, kad tik silpna namų valiuta padės eksportui. Tačiau tikriausiai nereikėtų stebėtis viena kitai prieštaraujančiomis jo nuomonėmis – jomis paremta visa jo kadencija.
Eglė Džiugytė yra „Danske Bank“ vyresnioji dilerė.
