Įvykio nebuvimas – taip pat įvykis
Džeksone investuotojai ypatingai laukė ECB vadovo kalbos. Jie vylėsi išgirsti naujienų apie Europos ekonomikos ateities perspektyvas. Tokius lūkesčius pakurstė faktas, kad 2014-aisiais, paskutinį kartą, kai M.Draghi šiame renginyje turėjo pranešėjo teisę, jis kalbėjo apie infliacijos problemą Europoje ir planuojamą ekonominio skatinimo programos pradžią. Tačiau naujausias susitikimas tik patvirtino seną taisyklę, sakančią, kad praeities įvykiai neturi įtakos ateities rezultatams, – šįkart M.Draghi nieko svarbaus nepasakė.
Po tokios M.Draghi kalbos euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo daugiau nei 1 proc. ir šiuo metu siekia 1,1920. Tai yra didžiausias pokytis, įvykęs per pastarąjį mėnesį. Palyginti su metų pradžia, euras jau yra daugiau nei 14 proc. brangesnis. Paskutinį kartą tokį lygį jis buvo pasiekęs 2015-ųjų sausį.
Savo ruožtu J.Yellen kalba pakoregavo JAV vertybinių popierių kainą. 10 metų trukmės obligacijų kaina pakilo 0,27 proc. – dabar jų pajamingumas siekia 2,17 proc. Nukritę 10 metų JAV skolos popierių pajamingumai įliejo daugiau neaiškumo tarp rinkos dalyvių, įkvėpė vis daugiau kalbų ir spekuliacijų apie tai, kas bus toliau su šalies bazine palūkanų norma. Tikimybė, kad ji bus keliama gruodį sumažėjo iki 34 proc., nors antroje birželio pusėje šis rodiklis dar siekė daugiau nei 50 proc.
Džeksone pasakytos kalbos paveikė ne tik valiutų kursus, skolos vertybinių popierių rinkas, bet ir akcijas. Vienas iš labiausiai investuotojų stebimų indeksų „Dow Jones“, kuris yra sudarytas iš 30 didžiausių ir tvirčiausių įmonių kotiruojamų JAV biržose, užsidarė paaugęs 30,27 punkto arba 0,14 proc. Kitas tiksliausiai rinkos nuomonę atspindintis indeksas – „S&P 500” – pakilo 4,08 punkto arba 0,17 proc. Tačiau Europos akcijų indeksai JAV pavyzdžiu nepasekė. Pavyzdžiui, „FTSEurofirst 300“ indeksas, atspindintis 300 didžiausių pagal kapitalizaciją Europos įmonių kainas, nukrito 0,14 proc.
Stipraus euro įtaka – didėjanti atskirtis
Finansų rinkų dalyviai nesulaukė M.Draghi atsakymo į esminį klausimą: ką artimiausiu metu ECB darys su ekonomikos skatinimo programa? ECB vadovas per spaudos konferenciją akcentavo, kad ekonomikos skatinimo programa reikšmingai prisidėjo prie sparčiausio euro zonos ūkio augimo nuo 2011 m. Programa esą veikia – tolesni rezultatai bus matomi ateityje, tik tam gali prireikti daugiau laiko.
Anksčiau buvo teigiama, kad sprendimas dėl ekonomikos skatinimo programos ateities bus atskleistas rugsėjo 7 d. susitikime. Tikimasi, kad tada ir paaiškės 2,3 trln. eurų vertės programos likimas. Jos pabaiga, jei nebus priimtas kitas spendimas, numatyta gruodį. O kol kas informacijos stoka tik dar labiau kursto spekuliacijas apie stipraus euro įtaką Europos Sąjungos (ES) ekonomikai.
Vienas iš pavyzdžių – Vokietija, sukurianti apie 30 proc. viso ES BVP ir neseniai paskelbusi antrojo ketvirčio rezultatus. Stipraus euro pasekmės jau matomos per svarbiausius BVP komponentus. Importas, pirmąjį šių metų ketvirtį demonstravęs 0,4 proc. augimą, antrąjį pakilo iki 1,7 proc. Atitinkamai eksporto rezultatai pasikeitė į priešingą pusę – pirmasis ketvirtis atnešė 1,6 proc., o antrasis – tik 0,7 proc. didėjimą.
Nepaisant to, kad ES ekonomika auga jau 17 ketvirčių iš eilės, atskirtis tarp pagrindinių ir periferinių šalių nuolat didėja. Pavyzdžiui, kol nedarbo lygis Vokietijoje yra žemesnis nei 4 proc., Ispanijoje jis sudaro apie 17 proc. ir vis dar yra dvigubai didesnis nei prieš finansų krizę. Dar labiau gąsdina jaunimo nedarbo lygis pietinėse šalyse – Ispanijoje jis siekia 38 proc., o Graikijoje – net 45 proc.
Daug diskusijų stiprus euras kelia ir Italijoje, kur gamyba vis dar toli nuo prieškrizinio lygio. Pasiremdamos šiuo klausimu, vis aktyviau galvas kelia Italijos populistinės partijos, o iki rinkimų laiko liko ne tiek ir daug – mažiau nei metai.
JAV ekonomikos perkaitimo požymiai
Aiškių atsakymų finansų rinkų dalyviai neišgirdo ir J.Yellen kalboje, kurioje buvo akcentuojamas žymus progresas siekiant FED užsibrėžtų ekonominių tikslų – maksimalaus užimtumo ir kainų stabilumo. Nepaisant užtikrintos FED vadovės kalbos, finansų rinkos mato ne tokius gerus rodiklius: ekonomika, pasižyminti minimaliu nedarbo lygiu ir lėtėjančiu augimo tempu, lemia verslo maržų susitraukimą. Traukiasi, kaip rodo „Societe Generale SA“ atlikta analizė, didelės dalies JAV įmonių maržos.
Savo ruožtu investuotojai akcijų kainas vertina pagal investicijos ar sektoriaus riziką, neatsižvelgdami į daug platesnį kriterijų sąrašą – ekonominių grėsmių ir tiesiogiai nesusijusių priemonių riziką. „Morgan Stanley“ pabrėžia, kad tradiciniai modeliai rizikai vertinti prarado savo efektyvumą, koreliacijos tarp skirtingų finansinių priemonių pasidarė kur kas silpnesnės. Panašus procesas vyko ir 2005–2007 metais.
Pasak „Bank of America Merrill Lynch“, investuotojai rodo kur kas mažesnį dėmesį įmonių skelbiamiems rezultatams. Pirmą kartą nuo 2000-ųjų vidurio įmonės iš 11 skirtingų veiklos sektorių, parodžiusios geresnius rezultatus nei prognozavo analitikai, nesulaukė atitinkamo įvertinimo iš rinkos dalyvių. Reakcijos trūkumas taip pat gali signalizuoti apie perkaitusią ekonomiką.
Eglė Džiugytė yra „Danske Bank“ vyresnioji dilerė.
