Studijų prieinamumo klausimas yra sprendžiamas nenuosekliai
Lietuvos studentų sąjunga (LSS), priešingai negu aukštosios mokyklos, siūlymui sumažinti minimalius reikalavimus stojantiesiems nepritarė. Nors daugelis nepalaikančių sprendimo sumažinti stojimo kartelę tai įvardino kaip grėsmę studijų kokybei dėl, neva, nemokytinų studentų, LSS prieštaravimo motyvai buvo kiek kitokie.
Minėtas įsakymas, turėtų padėti didinti studijų Lietuvoje prieinamumą, tačiau problema yra ta, jog šis klausimas šiuo metu yra sprendžiamas nenuosekliai. Pirmiausia reikėtų keisti mokslo ir studijų įstatymą bei suvienodinti sąlygas stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas (VF), tiek į nefinansuojamas (VNF) vietas. Ir nesupraskit manęs neteisingai, pasiruošimas studijoms yra labai svarbu, tačiau apie tai esu rašęs anksčiau, todėl nesikartosiu.
Derėtų dar kartą grįžti prie besipiktinančiųjų, aukštąjį mokslą laidojančių bei žvakutes degančių švietimo bendruomenės narių, kurių pasisakymai, daugiau ar mažiau, prisideda prie viešosios nuomonės formavimo. Nemaža jų dalis, nežinau, sąmoningai ar ne, pasako faktą A – kad ministras pasirašė įsakymą dėl minimalių rodiklių, kartu pateikdami vertinimą, jog tai, regis, šiuo metu yra didžiausias aukštojo mokslo baubas, kuris, galimai, atvers kelią į aukštąsias mokyklas patekti praktiškai visiems norintiems studijuoti (ir dar už valstybės pinigus!), tačiau niekas nepasako faktų B, C ir D.
Reakcija į mažėjančius stojimo reikalavimus yra kiek perdėta
Kalbant apie B, tą pačią vasario 4 d. ministras pasirašė dar vieną įsakymą – dėl mažiausio stojamojo balo į VF vietas stojantiems 2020 metais. Kaip ir praėjusiais metais, pretenduojantiems į VF vietas, universitetuose minimalus balas bus 5,4, o kolegijose – 4,3. Ką šis balas reiškia praktiškai? Pasinaudojus bet kokia viešai prieinama konkursinio balo skaičiuokle galima pamodeliuoti įvairius stojimo variantus. Taigi praktiškai, norint surinkti minėtą balą bei įstoti į VF vietą universitete, abituriento egzaminų vidurkis turėtų būti maždaug 40 proc., tuo tarpu stojant į kolegiją – jis turėtų siekti apie 20 proc. Taigi, teisybės dėlei, nors reikalavimai stojant į kolegijas ir iki šiol nebuvo dideli, jie dar šiek tiek sumažėjo, tačiau manau, kad reakcija, jog nuo šiol praktiškai visi norintys galės įstoti į VF vietas (ir ypatingai į universitetus) yra kiek perdėta.
Už studijų kokybę bei prieinamumą atsakingos pačios aukštosios mokyklos
Reiktų paminėti ir C. Minimalūs reikalavimai, norint įstoti į aukštąją mokyklą (kuriuos apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymas, o ne ministro įsakymas), šiuo metu yra itin žemi ir aukštosios mokyklos tuo naudojasi. Beveik visos privačios bei, kaip bebūtų liūdna, dalis valstybinių aukštųjų mokyklų tiems studentams, kurie nori ir gali susimokėti už studijas savo lėšomis, duris atveria labai plačiai. Norint pakeisti šią ydingą praktiką, vienodus reikalavimus būtina taikyti stojant tiek į VF, tiek į VNF vietas.
Visgi, mano nuomone, svarbiausias aspektas slepiasi po faktu D ir minimalios stojimo kartelės kontekste yra pamirštas arba minimas labai fragmentiškai – tai aukštųjų mokyklų vaidmuo. Už studijų kokybę bei prieinamumą, pirmiausia, yra atsakingos pačios aukštosios mokyklos. Nepaisant teisės aktuose apibrėžtų reikalavimų, jos gali taikyti papildomus reikalavimus, spręsti, kokius bei kaip pasirengusius studentus priimti, taikyti kvotas ir, siekiant išlaikyti studijų kokybę, vietoje, pavyzdžiui, 200 studentų į tą pačią studijų programą priimti 100.
Vis dėlto, kadangi finansavimas švietimui bei pati švietimo politika iš esmės yra netvari, tai visą aukštųjų mokyklų atsakomybę bei prioritetą studijų kokybei nusveria siekis bet kokia kaina išgyventi valstybės sukurtoje konkurencinėje kovoje dėl kiekvieno studento, kuris gali atnešti savo asmenines ar valstybės lėšas į aukštąją mokyklą.
Taigi, drįstu teigti, kad kol neturėsime tvarios švietimo ir, ypatingai, aukštojo mokslo finansavimo sistemos, kurios centre bus mokinys, studentas ar bet kuris kitas besimokantis asmuo, tol rasti sinergijos tarp studijų prieinamumo, studijų kokybės bei visapusiškos aukštųjų mokyklų veiklos tiesiog nepavyks.
Eigirdas Sarkanas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio yra Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
