Skaičių kalba
Pamokančių pavyzdžių toli ieškoti nereikia, prisiminkime ne tokią ir seną istoriją. Per pastaruosius penkiolika metų pasaulio vertybinių popierių, obligacijų ir žaliavų rinkos išgyveno kelias ypač rimtas krizes, kurių metu investuotojai patyrė žymius portfelių svyravimus ir didelius praradimus.
Viena krizių, kurios žaizdas ilgai laižėsi investuotojai, o kai kuriuos net privertė apskritai trauktis iš investavimo pasaulio, – vadinamoji „dot-com“ krizė. Sparčiai augęs naujųjų technologijų, internetinių kompanijų bumas baigėsi akcijų kainų laisvuoju kritimu ir po jo sekusiu giliu pasaulinių kapitalo rinkų nuosmukiu.
Sparčiai augęs naujųjų technologijų, internetinių kompanijų bumas baigėsi akcijų kainų laisvuoju kritimu ir po jo sekusiu giliu pasaulinių kapitalo rinkų nuosmukiu.
Pavyzdžiui, Suomijos telekomunikacijų bendrovės „Nokia“ akcijos kaina sumenko daugiau nei keturis kartus – iki krizės ji siekė beveik 65, 2001-ųjų rudenį – tik 14 eurų. JAV technologijų korporacija „Cisco“ smuko dar labiau – jos vertė krito beveik šešis kartus, nuo 80 JAV dolerių už akciją prieš krizę iki 14 dolerių 2001-ųjų pavasarį. Bendras pasaulio indeksas „MSCI All Country World“ nukrito 56 proc. – nuo 146 iki 81,88 punkto.
Be abejo, prie nuosmukio neabejotinai prisidėjo ir Rugsėjo 11-osios įvykiai, kurie JAV, o su ja ir visą pasaulio ekonomą keleriems metams pasiuntė į nuosmukį.
Reaguodama į užsitęsusią recesiją, JAV palūkanų normas sumažino iki rekordinių žemumų – 2003 m. jos siekė 1 proc. (kai 2000 m. bazinė palūkanų norma siekė 6,5 proc.). Europoje, kuri vos prieš kelerius metus buvo įsivedusi eurą, palūkanos 2003 m. sumažėjo iki 2 proc. (2000-aisiais jos siekė 4,75 proc.).
Istorija kartojasi
Toks sumažinimas atrodė labai žymus, bet, kaip parodė netolima ateitis, tai nebuvo žemiausia riba. Po kelių metų visuotinio nuosmukio bei lėto augimo šalių ekonomikos pasaulyje palaipsniui stabilizavosi. Prasidėjo spartus, net pernelyg spartus, ekonomikos augimas JAV, Europoje bei kitose šalyse.
Noras skolintis bei pinigų perteklius finansų sistemoje dar labiau skatino augimą, kuris galiausiai baigės dar viena gilia krize.
Hipotekos krizė, per kurią daugybė įmonių bankrutavo, o JAV „Standard & Poor‘s 500“ („S&P 500“) indeksas krito 47 proc. – nuo 1562,47 (2007 m. ruduo) iki 676,53 (2009 m. pavasaris) punktų. Trisdešimt bendrovių apimantis Vokietijos indeksas DAX sumažėjo nuo 8105,69 (2007 m. vasara) iki 3692,03 (2009 m. pavasaris) punktų. Šiuo laikotarpiu fiksuotas nuosmukis ir žaliavų rinkose, pvz., naftos barelio kaina 2008 m. nusileido nuo 145 (2008 m. vasara) iki beveik 34 JAV dolerių (2008 m. žiema).
Noras skolintis bei pinigų perteklius finansų sistemoje dar labiau skatino augimą, kuris galiausiai baigės dar viena gilia krize.
Pastarųjų metų scenarijus panašus, kaip ir 2000–2003 metais – šalys vėl mažina palūkanų normas. JAV iki 0,25 proc., Еuropa mažina palaipsniui, kol pasiekia tuos pačius 0,25 proc.
Mažinti palūkanas tenka dar daugiau nei per praėjusį krizinį laikotarpį, nes šįkart buvo pasiektas dar gilesnis pasaulio ekonomikos bei finansų sistemos sąstingis.
Tačiau ne veltui sakoma – tirščiausios sutemos prieš aušrą. Taip buvo ir šį kartą.
Įmonių vertės, taip pat obligacijų kainos (nekalbant apie pavienius atvejus) palaipsniui pradėjo augti, kol galiausiai pasiekė dar aukštesnes vertes, nei kada nors anksčiau. JAV „S&P 500“ indekso vertė šių metų balandžio pradžioje pasiekė visų laikų rekordą – 1890,9 punktus, Vokietijos „DAX“ indeksas savo aukščiausią ribą taip pat peršoko šių metų pradžioje ir pasiekė 9742,96 punktus.
Maksimalus pelno siekimas ar subalansuotos investicijos?
Iš visų šių istorijų galime daryti išvadą, kad maksimalus pelno siekimas – investavimas vien į įmonių akcijas arba vien tik į aukšto pajamingumo obligacijas negarantuoja didelės grąžos, bet gali atnešti didelių nuostolių.
Akcijos, obligacijos ir žaliavos – nenuspėjamos dėl daugybės priežasčių. Tai ekonomikos ciklai, atskirų ūkio šakų problemos, politiniai sprendimai, „sunkiasvorės“ geopolitikos interesai ir daugelis kitų faktorių, kuriuos vargu, ar įmanoma numatyti, ir juolab – kontroliuoti.
Verta prisiminti dažnai investavimo pasaulyje girdimus, bet nedažnai taikomus patarimus.
Verta prisiminti dažnai investavimo pasaulyje girdimus, bet nedažnai taikomus patarimus.
Viena pagrindinių investavimo taisyklių sako, kad pats tiesiausias ir paprasčiausias būdas išvengti didelių investicinio portfelio vertės svyravimų yra gerai diversifikuotas ir subalansuotas portfelis.
Kitaip kalbant – paskirstyti pinigus skirtingoms turto klasėms, portfelyje neturėti per daug akcijų ar obligacijų, ar žaliavų, nesusikoncentruoti ties vienu ar vos keliais finansiniais instrumentais.
Ši paprasta strategija padeda sumažinti portfelio svyravimus, o gerai diversifikuotas ir subalansuotas portfelis užtikrins stabilesnę investicinę grąžą.
Eimantas Viršila yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento finansinio turto valdymo skyriaus vadovas
