Tai, kad klimato pakte paminėtas iškastinio kuro vaidmuo vykstant klimato krizei, yra precedento neturintis faktas. Be to, raginama pamažu atsisakyti neefektyvių subsidijų anglims ir neefektyviam iškastiniam kurui, ir tai neabejotinai galima laikyti pažanga. Iš tiesų džiugina tai, kad JAV ir Kinija pareiškė norinčios stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą klimato srityje. Šios dvi šalys yra dvi didžiausios CO2 teršėjos pasaulyje.
Planeta Žemė keičiasi ir mes galime apriboti šiuos drastiškus pokyčius. Tačiau tai nėra vieninteliai vykstantys pokyčiai. Klimato diplomatija taip pat lemia pokyčius pasauliniu politiniu lygmeniu. Mes rizikuojame ignoruodami šiuos pokyčius.
Ministrai pirmininkai ir valstybių vadovai įsipareigojo rasti būdą arba planą, kaip pasiekti bendrą pusiausvyrą tarp šalies išmetamo ir iš atmosferos pašalinamo anglies dioksido kiekio. Tai paprastai vadinama anglies dioksido neišskyrimu. ES nustatė, kad anglies dioksido neišskyrimo tikslas bus pasiektas 2050 m., kiti žemynai pasirinko vėlesnes datas.
Taigi aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, apskritai kalbant, buvo nustatyta kryptis visoms pasaulio šalims atsisakyti anglies dioksido kaip energijos šaltinio, kol jos nustos naudoti anglies dioksidą neribotam laikui. Ir tai vyksta tuo metu, kai technologijos sparčiai tobulėja, galbūt pranašaudamos naują erą, kurią paskatins nauji energijos šaltiniai, pavyzdžiui, vandenilis, jau nekalbant apie tai, kad bus siekiama, jog atsinaujinantys šaltiniai, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energija, būtų labiau prieinami.
Inovacijos, moksliniai tyrimai, skaitmeninimas ir anglies dioksido išmetimo mažinimas yra mūsų ateities pažadas. Tegul tai būna visiškai aišku, ir čia mes, europiečiai, turime būti labai atsargūs.
Mums, europiečiams, tenka iššūkis ne tik išsaugoti planetą Žemę, bet ir išlikti konkurencingiems pasaulinėje arenoje. Anglies dioksido išmetimo mažinimas ir skaitmeninimas padės planetai, tačiau jie taip pat yra didžiulės besiformuojančios rinkos.
Prasidėjo pasaulinės lenktynės dėl anglies dioksido išmetimo mažinimo ir skaitmeninimo, ir Europa jau pralaimi. Turime veikti dabar. Esame tai skolingi savo žmonėms. ES pramonėje dirba apie 35 mln. žmonių ir ji sudaro apie 16 proc. visos ES ekonomikos. Konkurencinga pramonės aplinka reiškia aukštos kokybės darbo vietų kūrimą.
Akivaizdu, kad Kinija ir JAV yra pagrindinės mūsų konkurentės. J.Bideno administracija labai rimtai žiūri į perėjimą prie skaitmeninių ir ekologinių technologijų ir laiko šį perėjimą galimybe sustiprinti JAV konkurencingumą pasaulyje.
JAV skiria milžiniškas pinigų sumas šiems perėjimams, o Europoje šie perėjimai ir toliau laikomi tik reguliavimo klausimais. ES prašo mūsų pramonės atstovų nertis iš kailio, o JAV tiesiogiai investuoja į savo pramonę.
Šią vasarą JAV Senatas pasiūlė per ateinančius penkerius metus investuoti 250 mlrd. dolerių pagal JAV Inovacijų ir konkurencijos įstatymą. Iš jų 120 mlrd. JAV dolerių - tai investicijos į mokslą ir mokslinius tyrimus pagal įstatymą „Endless Frontier Act“. Įstatymas „Build Back Better Act“, net jei jis bus sušvelnintas Kongrese, bus beprecedentė investicija į ekologiškų ir skaitmeninių sprendimų kūrimą.
Kad ir kokios geros būtų mūsų naujosios ES taisyklės, pavyzdžiui, Skaitmeninių rinkų aktas, Skaitmeninių paslaugų aktas ir paketas „Fit For 55“, mūsų reguliavimas negali konkuruoti su tokiomis investicijomis.
Jei Europa tik reguliuos, bet neinvestuos, pralaimėsime pasaulinėse lenktynėse.
Bet koks Europos ekologinio ir skaitmeninio perėjimo planas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei Europos pramonė bus neatsiejama šio plano dalis ir jei ES valstybės narės (ne tik ES Komisija), naudodamos savo viešųjų investicijų lėšas ir joms prieinamus ES fondus, daug investuos į skaitmeninį perėjimą ir su šiuo perėjimu susijusių naujų technologijų ir pramonės šakų kūrimą. Labai svarbu, kad ekologinius, skaitmeninius ir pramonės tikslus vertintume vienodai, nes jie visi yra tarpusavyje priklausomi. Visi šie tikslai turi būti sujungti į konkrečias pramonės ekosistemai skirtas priemones.
Pritariame labai plataus užmojo tikslams, pavyzdžiui, iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki visiško neišskyrimo. Tačiau būtina išlikti realistais ir suteikti mūsų pramonei galimybę kurti pasaulyje pirmaujančias anglies dioksido išmetimo mažinimo technologijas Europoje. Turime užtikrinti, kad mūsų klimato taisyklės neišstumtų tam tikrų pramonės sektorių į kitus žemynus.
Viešosios išlaidos ir paskatos turėtų būti suderintos su mūsų pramonės strategijoje nustatytais prioritetais.
Planetos gelbėjimas yra neatidėliotinas klausimas, tačiau norime, kad Europos pramonė liktų ir klestėtų Europoje. Tai vienintelis žinomas būdas užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas mūsų žmonėms ir mūsų naujosioms kartoms. Nepraraskime šio įžvalgumo.
