Premjeras pranešė, kad paliks daugiau pinigų dirbančių ir vaikus auginančių šeimų kišenėse, t.y. dvigubai didins papildomą neapmokestinamą pajamų dydį. Gražu? Ne visai.
Liberalai dar 2014 metų rudenį siūlė neapmokestinamų pajamų ribą pakelti iki 116 eurų (arba 400 Lt), tačiau 2015 m. pavasarį ne kieno nors kito, o pačių socialdemokratų vadovaujamo Seimo komiteto „dėka“ liberalų pasiūlymas buvo atmestas. Argumentas: biudžetas netektų daugiau nei 28 mln. eurų.
Atkreipiu dėmesį – liberalų projektas buvo sužlugdytas, nes raginome pakelti neapmokestinamų pajamų kartelę iki 116 eurų, o šiandien socialdemokratai nori įtvirtinti 120 eurų ribą. 4 eurų skirtumas – tarkime, toks socialdemokratinis liberalumas.
Premjeras pranešė, kad paliks daugiau pinigų dirbančių ir vaikus auginančių šeimų kišenėse, t.y. dvigubai didins papildomą neapmokestinamą pajamų dydį. Gražu? Ne visai.
Maža to, liberalai tikrai palaikytų kitą premjero bei Vyriausybės siūlymą – apskritai didinti neapmokestinamų pajamų dydį. Girdime raginimų jį kelti nuo 166 iki 200 eurų (valdantieji politiniame turguje siūlys ir daugiau).
Tai patvirtina paprastą dalyką – likus metams iki Seimo rinkimų ir tik valdantiesiems bei Vyriausybei galioja taisyklė: „reikia eurų – eurų yra“. Ir jau nesvarbu, kad tam reikės kelis kartus didesnių sumų iš biudžeto, šiuo atveju mažiausiai 60 mln. eurų.
Dar vienas iš liberalų darbotvarkės „prikeliamas“ projektas – „Sodros“ lubas įteisinančios įstatymo pataisos. Mažai kas būtų patikėjęs, kad ši Vyriausybė to imsis, bet kol kas mokesčių lubos dirbantiems yra atnaujinto socialinio modelio projekte.
Tik priminsiu, kad dar prieš dvejus metus, 2013 metų pavasarį liberalai siūlė mažinti mokesčius dirbantiems ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas nuo darbo užmokesčio, viršijančio 4776 litus (apie 1380 eurų).
Rezultatas – dabartinė valdančioji koalicija šią iniciatyvą Seime draugiškai nuskandino. Balsavo „prieš“ arba susilaikė visi tuomet posėdyje dalyvavę socialdemokratai, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ frakcijos. Beje, vėl motyvuojant biudžeto lėšų praradimais.
Noriu užtikrinti – liberalams tikrai negaila idėjų ar autorystės. Ir daugiau gerų pasiūlymų Vyriausybei galime sugeneruoti. Svarbu, kad ilgus metus atidėlioti pokyčiai įvyktų, kad dirbantiems mokesčiai mažėtų ir valdžia pagaliau baigtų imituoti darbą.
Mokesčių mokėtojų sąskaita
Vis dėlto darbai, o ne žodžiai rodo, kad Vyriausybė ir toliau linkusi dirbti ne mokesčių mokėtojų naudai, bet visų dirbančiųjų sąskaita.
Tai gerai iliustruoja legendinių Vilniaus sporto rūmų atnaujinimo istorija. Vietoj to, kad pasiūlytų rūmus prikelti verslui, Vyriausybė imasi juos „suvalstybinti“, t.y. rekonstruoti visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
Tikrai esu už tai, kad unikalios architektūros pastatas vėl veiktų ir būtų prieinamas žmonėms. Bet Vyriausybė elgiasi lengvabūdiškai ir visiškai negalvoja, kiek tai kainuos (manau, suma tikrai viršys deklaruojamus 5 mln. eurus).
Akivaizdu, kad kaštų ir naudos analizės čia niekas nedarė. To Vyriausybei neprireikė, nes yra kiti tikslai – dar vienas valstybinis „grand“ projektas, po Valdovų rūmų. Po to bus sakoma, kad biudžete nėra pinigų atnaujinti mokykloms, ligoninėms, policijai. O kiek šalyje dar yra apleistų bažnyčių, dvarų, pagaliau – futbolo stadionų?
Atsakomybės klausimas
Galiausiai – vertybiniai klausimai. Neseniai premjeras, lankydamasis Seimo liberalų frakcijoje, keistai komentavo situaciją dėl su savo žentu susijusio verslo ir galimai teiktų valstybės užsakymų per bendrovę „Ministerium“. Nenoriu premjero pulti ar smerkti, tačiau jis praleido progą lengvai išsklaidyti kilusius įtarimus.
Vietoj to, kad Lietuvai ir laisvai žiniasklaidai grasintų teismais, keliomis advokatų kontoromis, premjeras galėjo tiesiog aiškiai ir paprastai įvardinti, kur, kada ir kaip veikė su jo šeima susijusi bendrovė.
Vietoj to, kad Lietuvai ir laisvai žiniasklaidai grasintų teismais, keliomis advokatų kontoromis, premjeras galėjo tiesiog aiškiai ir paprastai įvardinti, kur, kada ir kaip veikė su jo šeima susijusi bendrovė. Greitas ir atviras atsakymas, ant stalo iš karto pateikti faktai į iškilusius klausimus – tai, ko reikėjo. Tačiau proga praleista.
Tai rodo politinės atsakomybės ir lyderystės stoką. Vėl sustiprintas įspūdis, kad valdžia ir su ja susiję – tai tie, kurie turi išskirtines privilegijas. Tie, kurie bėga nuo atsakomybės.
Beje, pabėgėlių klausimu – tas pats. Nereikia čia nieko kaltinti šantažu, premjere. Geriau pasakykime, ką pati Lietuva gali pasiūlyti ir kaip tai išnaudos savo naudai. Blaškymasis ir vienų valstybės institucijų baksnojimas į kitas tik atitolina nuo būtinų sprendimų.
Eligijus Masiulis yra Seimo narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkas
